„Nuo birželio mėnesio pasaulio ekonomikos prognozės
ženkliai pagerėjo, nes daugelis pasaulio valstybių pakilo iš recesijos. Tačiau,
nepaisant eksporto rinkų atsigavimo, Baltijos šalių ūkiai ir ypatingai vidaus
paklausa ateinančiais metais išliks silpni. Bendrai tikimės, kad visos
ekonomikos tam tikros varomosios jėgos įgis (teisingiau nugalės inertišką
kritimą ?) 2010-aisiais, o prie teigiamo augimo grįš 2011-aisiais“, - sakė
„Nordea“ grupės vyriausiasis ekonomistas Helge J. Pedersenas.
Baltijos šalys toliau grimzta
Šiemet Estija turėtų tikėtis 14,5 proc., Latvija –
18 proc., o Lietuva – 16,5 proc. ekonpomikos nuosmukio, prognozuoja „Nordea“
analitikai. Kitąmet Estijos ūkis taip
pat trauksis (smuks) mažiausiai – 1,5 proc., o Latvijos ir Lietuvos ūkių
smukimas gali siekti atitinkamai 3,5 ir 3 procentus. Atsigavimo metais –
2011-aisiais – Estijos ekonomika atsigaus ( turėtų kilti) pirma, 2,8 proc. tempu, Lietuvos ekonomikos
kilimas, prognozuojama, galėtų siekti 2,2 proc., o Latvijos – 2 procentus.
„ Nors Lietuvos vyriausybė jau žengė keleta
žingsnių švietimo ir sveikatos apsaugos reformų linkme, tačiau norėdami
pagerinti ekonomikos konkurencingumą ir
sukurti stabilų pagrindą
nuosaikiam ilagailaikiam ūkio augimui, turėtų siekti visuomeninio sektoriaus struktūrinių pokyčių“, -pažymėjo „Nordea Markets“
analitikė Annika Lindblad.
Pasak „Nordea Markets“ analitikų, eksportas
lėčiausiai atsigaus Latvijoje, nes didžiausios jos prekių importuotojos yra
panašioje situacijoje atsidūrusios Lietuva ir Estija.
„Mažėjančios vartotojų ir gamintojų kainos atgaivins sumenkusį
Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, kuris buvo pakirstas ne tik dėl gamybos
produktyvumo neatitinkančių
atlyginimų, bet ir silpnėjančio zloto
ir rublio 2009 m. Tačiau Ignalinos atominės elektrinės uždarymas menkins grynąjį eksportą, todėl tolesnė vidinė
devalvacija šalyje bus neišvengiama.“, - kalbėjo „Nordea Markets“ Lietuvos skyriaus vadovė Vylūnė Urbonienė.
Nuo praėjusių metų visose trijose Baltijos šalyse
sparčiai augusi bedarbystė pradės mažėti tik 2011 m. Taip pat neaugs ir kainos
– per 2010 metus turėtų būti defliacija, nes vidaus paklausa išliks itin
silpna.
Biudžeto deficitas Lietuvoje -
didžiausias
Nors Lietuva, lygindamasi su Latvija, atsigaus kiek
sparčiau, Latvijos biudžeto deficitas, prižiūrimas atsižvelgiant į TVF iškeltas
sąlygas, nebus toks didelis, o 2011-aisiais apskritai sumažės iki 6 procentų.
Lietuvoje biudžeto deficitas, pernai buvęs 3,2 proc. dydžio, šiemet šoktelėjo
iki 9,8 proc., kitąmet turėtų siekti 9 proc., o 2011-aisiais – 8,5 procento.
Latvijoje šis rodiklis šiemet sieks 9,5 proc., kitąmet – 8 proc., o Estija,
kuri tikisi pirmoji įsivesti eurą, šiemet ir 2011-aisiais išlaikys 3 proc.
biudžeto deficitą ir tik kitąmet, manoma, padidins jį iki 3,2 procento.
Tiesa, Estijos siekis 2011-aisiais įsivesti eurą
vis dar įgyvendinamas, bet kelia šaliai papildomų reikalavimų. Išlaikyti
maždaug 3 proc. biudžeto deficitą nuosmukio metais nebus itin paprasta, jo
dydis labai priklausys nuo fiskalinės politikos griežtumo. Estijos vyriausybei
siekiant euro įvedimo teks parodyti sugebėjimą palyginti greitai vykdyti pokyčius
ir griežtai laikyti fiskalinės politikos vadeles.
Atsižvelgdami į biudžeto deficito rodiklius „Nordea
Markets“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvai ir Latvijai teks atidėti euro
įvedimo planus į 2013 – 2015 metus.
Naujų paskolų nuosmukis baigėsi?
Metinis paskolų augimas krito į žemesnį nei 0 proc.
lygį, todėl neturėtume tikėtis tolesnio paskolų išdavimo tempų mažėjimo, teigia
„Nordea Markets“ analitikai. Finansų grupė prognozuoja, kad jau ateinančių metų
pabaigoje kreditų rinkos Baltijos šalyse turėtų tikėtis lėto atsigavimo.
Spekuliacijos dėl lato atsinaujino
Tarpbankinės Baltijos šalių valiutų palūkanų normos
– Rigibor, Talibor ir Vilibor – vis dar aukštesnės nei palūkanų eurais norma
Euribor, ypač didelis atotrūkis tarp Euribor ir Rigibor, rodantis, kad Latvijos
valiuta vis dar laikoma sąlyginai rizikinga. Be to, prasidėjęs Latvijos
biudžeto aptarimas ir diskusijos apie TVF ir EK paskolų išmokėjimą neseniai
sukėlė naujas spekuliacijas lato devalavimo tema ir, nors šalies centrinis
bankas turi pakankamus rezervus išlaikyti stabilią valiutą, tokios
spekuliacijos gali vėl sustiprėti ateityje. Nepaisant to, „Nordea Markets“
analitikai prognozuoja, kad Latvijos, kaip ir kitų Baltijos šalių, valiutos
išliks susietos su euru.
Didžiosios kaimyninės ekonomikos
atsigauna
Lenkijos ekonomika jau po truputį atsigauna –
šiemet ji turėtų ūgtelėti 1,4 proc., o kitąmet augimas jau sustiprės dvigubai
iki 2,9 proc. ir 2011-aisiais pasieks valstybės mastu protingą 4 proc. augimą.
„Lenkiją nuo nuosmukio gelbėjo vidaus paklausa, tačiau šiemet ji ėmė silpti.
Manome, kad jos augimas iki ateinančių metų bus labai silpnas“, - sakė „Nordea
Markets“ vyresnysis analitikas Anders
Svendsen.
Rusijai šiemet stipriai
smogė tiek finansinė krizė, tiek vartojimo prekių kainų nuosmukis, ir antrą
ketvirtį ji patyrė 10,2 proc. BVP kritimą, o bendras šių metų nuosmukis turėtų
siekti 8,2 procento. Šiais metais ženkliai smukusios investicijos ir mažėjanti
vidaus paklausa žada Rusijai lėtą ir pažeidžiamą atsigavimą. Tačiau „Nordea“
analitikai šiai šaliai mato teigiamą BVP pokytį – 1,8 proc. augimą – jau
2010-aisiais, o 2011-aisiais Rusija turėtų ūgtelėti jau 3 procentais.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!
