Baltijos šalyse „Nordea“ uždirbo 76 mln. eurų veiklos pelno
2015-10-21
Finansų grupė „Nordea“ per devynis mėnesius Baltijos šalyse uždirbo 76 mln. eurų veiklos pelno. Bendrosios trijų ketvirčių pajamos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai didėjo 12 proc. ir siekė 144 mln. eurų , o komisinių pajamos augo 17 proc. ir sudarė 21 mln. eurų. Paskolų portfelis nepakito, o indėlių portfelis ūgtelėjo 5 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Baltijos šalyse bankas „Nordea“ tęsia nustatytos strategijos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio yra skiriama kuriant ir išlaikant ilgalaikius bei tvarius santykius su banko klientais.
„Nordea" Baltijos šalyse ir toliau demonstruoja stabilų pajamų augimą, kurį skatina didėjantis privačių ir verslo klientų aktyvumas, naudojant kasdienes banko paslaugas. Nepaisant itin žemų palūkanų normų, mums pavyko išlaikyti tvarų palūkaninių pajamų augimą. Komisinių pajamos taip pat ženkliai augo, nes nuolat stiprinant santykius su klientais, didėja ir jų aktyvumas. Dėl padidėjusio rinkos nepastovumo, mūsų klientai aktyviau domėjosi banko siūlomais rizikos valdymo sprendimais, ypač didelį dėmesį klientai rodė užsienio valiutų ir palūkanų normų produktams. Nuotolinio aptarnavimo paslaugų svarba ir toliau didėja. Naujausi duomenys rodo, kad klientų, besinaudojančių mobiliosios bankininkystės paslaugomis skaičius padidėjo 58 proc., o banko kortelėmis – 15 proc., lyginant su 2014 m. Atsižvelgdami į vykstančius pokyčius ir besikeičiančius klientų įpročius, nuolat vystome nuotolinės prieigos prie banko sistemas ir internetinės bankininkystės sprendimus, kuriais klientai gali patogiau ir efektyviau naudotis, – teigia banko vadovė Baltijos šalims Inga Skisaker.
Lietuvoje „Nordea“ uždirbo 19,7 mln. eurų – 28 proc. daugiau nei pernai
„Nordea“ grupė Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 19,7 mln. eurų veiklos pelno, tai 28 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Palūkanų pajamos siekė 25,7 mln. eurų. Dėl euro įvedimo bendrosios pajamos mažėjo 8 proc. Bendras indėlių ir einamųjų sąskaitų portfelis per tris ketvirčius didėjo 8 proc. ir tam didžiausią įtaką darė 37 proc. didėjęs gyventojų indėlių portfelis. Bendra portfelio vertė siekė 1,2 mlrd. eurų. Bendras paskolų ir lizingo portfelis per tris ketvirčius mažėjo 4 proc. ir sudarė 2,2 mlrd. eurų. Būsto paskolų portfelis didėjo 2 proc. ir sudarė 0,7 mlrd. eurų.
„Lietuvos ekonomika įžengė į tvaraus ciklinio augimo etapą, kuriam yra būdingas vidaus paklausos atsigavimas. Mes pastebime, kad po šešerių metų stagnacijos, būsto paskolų rinka įgauna vis spartesnį pagreitį. Tai rodo, kad gyventojai teigiamai žiūri į ilgalaikę šalies ir savo finansų perspektyvą bei drąsiau priima investicinius sprendimus” – sako banko vadovė Baltijos šalims Inga Skisaker.
