„Luminor“ ekonomistai: Lietuvos ekonomika kantriai iriasi prieš srovę

Pasaulio ekonomikai grumiantis su geopolitinių audrų sukelta turbulencija, Lietuvos ūkis sugeba ne tik išsilaikyti augimo kelyje, bet ir neprarasti optimizmo formuojant ateities lūkesčius. Tiesa, kol kas sunku įvertinti JAV pradėto muitų karo ir besikeičiančios globalios gynybos architektūros įtaką pasaulio ir Baltijos šalių ūkiams, todėl pristatydami naujausią „Luminor“ ekonomikos apžvalgą, banko ekonomistai pripažįsta, kad artimiausios ateities perspektyvas gaubia neapibrėžtumo rūkas. Bet kuriuo atveju Lietuvos ekonomika ir toliau išliks Baltijos šalių lydere, o labiausiai tikėtino scenarijaus atveju šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 2,5 proc. Po pernykščio minuso, Estijos ir Latvijos ekonomikos sugrįš į augimo kelią ir ūgtelės, atitinkamai, 1,0 ir 1,4 proc. Prognozuojama, kad 2026 metais Lietuvos ekonomika turėtų išlaikyti panašų augimo tempą (2,5 proc.).

„Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika aiškiai išsiskiria pozityvia energija – tiek Baltijos šalių, tiek ir visos ES kontekste. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomika paaugo 12, Latvijos – 8, o Estijos – vos 1 procentą, kuomet vidutinis augimas ES siekė 5 procentus. Įdomu tai, kad 2024 metais Lietuvos ekonomika tapo beveik tokio pat dydžio kaip Latvijos ir Estijos kartu sudėjus. Dar prieš penkerius metus Estijos ir Latvijos ekonomikos buvo 18 procentų didesnės nei Lietuvos, o šiuo metu skirtumas siekia vos 2 procentus – Lietuvos BVP siekė 78 milijardus eurų, o Latvijos ir Estijos kartu – 80 milijardų. Be to, Vilniaus regionas, aplenkęs Talino regioną, 2023 metais tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse, o vidutinis darbo užmokestis Kaune jau yra didesnis nei Rygoje. Tad, galima teigti, kad šiuo metu Lietuvos ūkio masė ir greitis suteikia mums jėgos pranašumą lenktynėse su kaimynais. Kita vertus, situacija gali labai greitai keistis, susidūrus su nepalyginamai masyvesniais ir dinamiškesniais procesais, aktyvuojamais Jungtinėse Valstijose, todėl vertinant Lietuvos ekonomikos perspektyvas, reikėtų vartoti „labai atsargaus optimizmo“ sąvoką“, – sako „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuva ES kontekste išsiskiria ne tik sparčiu, bet ir plataus spektro augimu. Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, augimą 2024 metais pademonstravo visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai: žemės ūkis, pramonė, statyba, prekyba, transportas bei aukštos pridėtinės vertės paslaugos. Visgi, pagrindiniu ekonomikos varikliu liko namų ūkių vartojimas, kurį skatino sparčiai tebeaugantys atlyginimai, reikšmingai sumažėjusi infliacija, mažėjančios palūkanų normos bei žemas nedarbo lygis. Dėl imigracijos augantis Lietuvos gyventojų skaičius taip pat skatino vidaus vartojimo augimą. Lietuvai pavyksta išlaikyti lyderystę Baltijos regione ne tik dėl dinamiškesnės ir labiau diversifikuotos ūkio struktūros, bet ir dėl fiskalinės bei mokesčių politikos stabilumo. Visgi, augantis viešojo sektoriaus apetitas bei neišvengiamai augsiančios išlaidos gynybai gali priversti Lietuvą įgyvendinti platesnės apimties mokesčių sistemos pokyčius, kurie galėtų pristabdyti įsibėgėjusį ekonomikos garvežį bei šliūkštelėti alyvos į vis skaisčiau pradėjusį rusenti infliacijos laužą. Lėtesnį ekonomikos augimą bei spartesnę infliaciją Estijoje nemaža dalimi lėmė įgyvendinti GPM, PVM bei kitų mokesčių kėlimai.

„Luminor“ pažymi, kad gerokai išaugusios išlaidos gynybai trumpuoju laikotarpiu turės ribotą poveikį Baltijos šalių verslui, nes didžioji dalis gynybai skirtos įrangos, amunicijos bei ginkluotės yra importuojama iš kitų NATO sąjungininkių, o ne gaminama vietoje. Tad, itin svarbu skatinti karinės pramonės investicijas Lietuvoje – ypač iš didžiųjų NATO šalių (pvz. „Rheinmetall“ amunicijos gamykla Radviliškio rajone). Investicijos į karinę pramonę ne tik didintų šalies ekonomiką ir surenkamų mokesčių sumą, bet tuo pačiu ir padidintų NATO partnerių paskatas atgrasyti Rusiją nuo galimos karinės invazijos į Lietuvą. Be to, tai ilgainiui leistų išvystyti stiprią karinę pramonę, kuri svariai prisidėtų prie inovacijų ir ekonomikos plėtros Lietuvoje.

Kainos

Po infliacijos šuolio 2022‑2023 metais, Baltijos šalių infliacijos fronte pernai įsivyravo ramybė. Lietuvoje vidutinė metinė infliacija siekė vos 0,9 proc. Latvijoje - 1,3 ir tik Estijoje, iš esmės, dėl pakeltų mokesčių infliacija išliko santykinai aukšta ir siekė 3,7 procento. Visgi, sparčiai augantys atlyginimai, mažėjančios palūkanų normos, tebesitęsiantis ES fondų pinigų lietus bei keliami mokesčiai neišvengiamai lems infliacijos sugrįžimą, kuri jau temdo Lietuvos ekonominę padangę. „Luminor“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje kainos vidutiniškai augs 3,6, Latvijoje 3,3, o Estijoje – 4,5 proc.

„Norint pajusti vėl sugrįžusią infliaciją pakaks apsilankyti maisto prekių parduotuvėje, kirpykloje ir po to užsukti papietauti į restoraną – geresnio preteksto pasiskųsti, kad viskas brangsta, nerasite. Jei rimčiau, tai šiais metais kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainos kils sparčiausiai, tad jutiminė infliacija bus didesnė nei faktinė. Energetinių prekių kainos, nepaisant nuo metų pradžios padidintų degalų akcizų, turėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir 2024 metais, o ilgalaikio vartojimo prekių kainos, nepaisant tarifų karo grėsmės, neturėtų sparčiai augti, tačiau gyventojai minėtų prekių grupių kainų pokyčiams neskiria tiek dėmesio, kiek kasdienio vartojimo prekėms. Infliacijos sugrįžimas gali aptemdyti Lietuvos ekonominę padangę, nes jis sumažins gyventojų perkamosios galios augimą bei sumenkins Lietuvos tarptautinį konkurencingumą. Pavyzdžiui, Vilniuje restoranų kainos jau siekia apie 80 procentų Stokholmo kainų lygio, o prieš dešimtmetį šis lygis siekė vos 38 procentus“, – pažymėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Jis pridūrė, kad papildomą stimulą kainų augimui šiemet turės ir Lietuvoje vėl sparčiai pradėjęs augti pinigų kiekis. Padrąsinti Europos centrinio banko (ECB) sprendimo nuosekliai mažinti bazines palūkanų normas, šalies gyventojai ir verslas ėmė aktyviau skolintis. Pernai verslo paskolų portfelis augo 13,3 proc., o gyventojų – 9,7 proc. Be to, Lietuvos užsienio prekybos perteklius pasiekė 4 mlrd. eurų, o Lietuvos ekonomiką dosniai laisto ir milijardai ES paramos. Sugrįžusi infliacija taip pat daro spaudimą nekilnojamojo turto kainoms, kurios šiais metais vėl pradėjo didėti.

Darbo rinka

Apibendrinant – 2025‑ieji bus dar vieni spartaus atlyginimų augimo metai. Dar pernai rudenį „Luminor“ prognozavo šiokį tokį darbo rinkos atvėsimą, tačiau tenka dar kartą didinti darbo užmokesčio augimo prognozes. Darbo užmokesčio augimas Lietuvoje šiemet turėtų siekti vis dar įspūdingus 9 procentus ir būti gerokai spartesnis nei 5‑6 proc. augimas Estijoje ir Latvijoje. Darbo užmokesčio augimas kiek išsikvėps 2026‑aisiais, tačiau išliks santykinai spartus (7,5 proc.).

Darbdaviams ir vėl teks spręsti nelengvą dilemą: darbo užmokesčiui augant sparčiau nei darbo produktyvumui tenka rinktis tarp investicijų į technologijas ir efektyvumo didinimo arba mažesnio pelningumo. Lietuvos darbo rinkai neleidžia perkaisti sparti imigracija, tačiau šiais metais imigracijos srautai į Lietuvą gali kiek sumažėti: tiek dėl griežtesnės imigracijos politikos, tiek dėl besikeičiančios geopolitinės situacijos (pvz. karo Ukrainoje pabaiga gali paskatinti ukrainiečius grįžti į savo gimtinę).

Darbo rinkos temperatūra pastaruoju metu kiek sumažėjo, tačiau darbuotojams vis dar yra palankios sąlygos išsiderėti geresnes darbo sąlygas ar didesnį atlygį. Pastaraisiais mėnesiais dirbančiųjų skaičius Lietuvoje pradėjo nežymiai mažėti, tačiau nedarbo lygis – taip pat susitraukė. Tokias tendencijas lemia mažėjanti darbuotojų pasiūla dėl nepalankių demografinių tendencijų, kurias kiek sušvelnina darbuotojų imigracija iš trečiųjų šalių bei aktyvesnis vyresnio amžiaus darbuotojų įtraukimas į darbo rinką.

Turtas

Dažnai tenka girdėti apie nepakankamą gyventojų finansinį raštingumą, kas atsispindi ir palyginti neišradingame investavimo instrumentų rinkinyje, tačiau Baltijos šalių piliečiai turtą kaupia labai sparčiai. Šių metų pradžioje Baltijos šalių bankų sąskaitose namų ūkiai turėjo beveik 50 mlrd. eurų, visose trijose šalyse indėlių portfelio augimas siekė apie 10 procentų.

„Gyventojai turi tikrai nemažas lėšų atsargas, o mažėjančios palūkanų normos išjudino skolinimosi procesus, todėl galima prognozuoti investicijų augimą nekilnojamojo turto rinkoje. Juolab, kad Lietuvos gyventojų lūkesčiai ir toliau išlieka geriausiais visoje Europos Sąjungoje. Nuotaikas gali sudrumsti nepalankūs geopolitiniai pokyčiai, tačiau šiuo metu jie neturi reikšmingesnio poveikio gyventojų elgsenai NT rinkoje. Naujai išduotų paskolų apimtys 2024 metais vėl įžengė į 100 milijonų eurų per mėnesį teritoriją, tikėtina, kad panašios tendencijos išsilaikys ir šiemet“, - pažymėjo Ž. Mauricas.

Pasak jo, tai atsispindi ir butų kainų dinamikoje. Lietuvos banko duomenimis, 2024 metų pabaigoje vidutinė buto kaina Lietuvoje buvo net 67,1 proc. didesnė nei 2020 metais.

Pasaulio ekonomika

„Luminor“ ekonomistai savo naujausioje apžvalgoje daug dėmesio skiria staigiems pokyčiams JAV po prezidento D.Trumpo inauguracijos. Iš tiesų vyksta realią įtaką pasaulio ūkiui darantys įvykiai: JAV įveda prekybą žlugdančius tarifus savo artimiems sąjungininkams be išankstinio įspėjimo; Europos saugumo architektūra yra pertvarkoma; santykiai tarp JAV, Rusijos ir Kinijos metų pabaigoje gali atrodyti labai skirtingai, palyginti su metų pradžia.

Ir nors pasaulio ekonominė situacija šiuo metu yra nebloga, tačiau tirštas blogų nuojautų rūkas gaubia tolesnę perspektyvą. Didžiausią grėsmę Europos Sąjungai, o taip pat ir Baltijos šalims, kelia plataus masto pasaulinio prekybos karo grėsmė. Tebesitęsianti Rusijos karinė invazija Ukrainoje taip pat didina geopolitinį neapibrėžtumą, o vis aršiau konkuruojanti Kinija didina Europos Sąjungos deindustrializacijos grėsmę. Europos Sąjunga taip pat pralaimi aukštųjų technologijų varžybas JAV ir Kinijai, o tai menkina jos tolesnio augimo perspektyvas.

Lietuvai itin svarbi Vokietijos pramonė vis dar neatgauna kvapo, todėl daug vilčių dedama į naują Vokietijos vyriausybę ir skelbiamus ekonomikos bei gynybos sektoriaus finansavimo planus. ES yra atsidūrusi savo pačios susikurtos energetinės priklausomybės spąstuose, todėl daugelio šalių ūkio sveikata priklausys nuo energetikos išteklių kainos ir prieinamumo. Nieko keisto, kad tokiomis aplinkybėmis dalis Europos šalių yra linkusios priimti oportunistinius sprendimus, net jei jie prieštarauja baziniams demokratijos ar tiesiog gero tono principams.

Lietuva: makroekonominių rodiklių prognozės

*skliausteliuose – 2024 m. rugsėjo mėn. prognozė

Daugiau informacijos: Birutė Eimontaitė