Rugpjūčio mėnesio apžvalga – kas vyksta finansų rinkose?

Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas

Rugpjūtį rinkos išgyveno trumpalaikę, tačiau ilgai nematytą paniką. Japonijos akcijos mėnesio pradžioje fiksavo prasčiausią vienos dienos rezultatą nuo 1987 metų, krisdamos dviženkliu procentu. Išsipardavimas persikėlė ir į kitas akcijų rinkas, tačiau, kaip ir ankstesniais atvejais, šiemet truko itin trumpai. Prie nerimo dėl Japonijos prisidėjo ir perdėtos baimės dėl globalios recesijos. Vis tik, pasiekus didesnį panikos lygį, investuotojai suskubo „atpirkti” nukritusias akcijas, tad rugpjūtis buvo dar vienas teigiamas mėnesis rinkose.

Žiūrint į priekį, vienu iš reikšmingiausių faktorių išlieka centrinių bankų politika. JAV centrinio banko vadovas J. Powell savo metinėje kalboje Jackson Hole pripažino, kad atėjo laikas mažinti palūkanų normas. Rinkos dalyviai mėnesio eigoje nuosekliai didino lūkesčius dėl lengvesnės monetarinės politikos ir iki metų pabaigos tikisi 100 bazinių punktų mažesnių normų.

Euro zonos infliacija rugpjūtį krito iki trejų metų žemumų – kainos metine išraiška augo vos 2,2 proc. Kartu su lėtėjančiu atlyginimų augimu, augančiu nedarbu ir minimalia ekonomikos plėtra, rugsėjį ir Europoje laukiama ECB sprendimo kirsti palūkanų normas 25 baziniais punktais.

„Luminor investicijų valdymo“ pensijų fondai rugpjūtį išnaudojo atsiradusią galimybę įsigyti atpigusių JAV įmonių akcijų. Padidinta technologijų ir kitų sektorių lyderių akcijų, tokių kaip „Apple“, „Nvidia“, „Microsoft“, dalis pensijų fonduose, siekiant aukštesnės grąžos kaupiantiesiems.

Jenos sukeltas išsipardavimas

Nepaisant trumpos turbulencijos trukmės, rugpjūčio įvykius rinkose suformavo ilgalaikės struktūrinės tendencijos Japonijoje. Dešimtmečius trunkanti defliacinė aplinka nulėmė neigiamas palūkanų normas šioje šalyje, kuri sukūrė terpę skolintis pigiai ir investuoti į didesnę grąžą generuojančius aktyvus kitose šalyse.

Investuotojai čia pasiskolindavo jenas su minimaliomis palūkanomis, investuodavo į kitų šalių akcijas bei obligacijas, o fiksavę pelną padengdavo turimą skolą jenomis. Tendencijai įsibėgėti padėjo ir nuosekliai pinganti Japonijos valiuta (14 proc. JAV dolerio atžvilgiu nuo metų pradžios), kuriai spaudimą sudarė didelė takoskyra tarp palūkanų normų vietinėje rinkoje ir JAV.

Vis tik, Japonijos centriniam bankui nusprendus pakelti palūkanų normas, perspektyvos dėl tolimesnės tokios strategijos grąžos sumenko ir rinkos dalyviams teko pardavinėti likvidžiausias investicijas. Nors sunku apibrėžti tikslų paveiktų pinigų skaičių, tačiau prognozės siekia ne vieną trilijoną JAV dolerių.

Išsipardavimas akcijų rinkose buvo trumpalaikis, o įvairūs sentimento rodikliai jau pirmadienį fiksavo pernelyg didėlį pesimizmą rinkoje. To užteko, kad praėjus pagrindiniam spaudimui dėl brangstančios jenos, JAV S&P 500 indeksas per dvi savaites augtų daugiau nei 7 proc. Akcijų kainų augimas paneigė kiek perdėtą susirūpinimą dėl JAV ekonomikos būklės, konkrečiai – silpstančios darbo rinkos. Tiek struktūriniai pokyčiai darbo rinkoje dėl „gig“ ekonomikos, tiek sezoninė uraganų įtaka JAV, tiek dėl imigracijos padidėjęs darbingų asmenų skaičius nulėmė kiek didesnį nedarbo lygį, nei buvo prognozuota. Visi šie faktoriai istoriškai nėra tiek reikšmingi, kiek atleidimai ar mažėjantis darbo skelbimų kiekis.

Japonijos akcijų rinkai perspektyvos yra kiek prastesnės. Infliacijos tempui augant, centrinis bankas susidurs su būtinybe kelti normas, nepaisant neigiamos įtakos valiutai. Jau du kartus padidinus normas, šiemet gresia ir trečias pakėlimas. Istoriškai tokio scenarijaus metu Japonijos akcijų rinka fiksuodavo neigiamą rezultatą tiek po ketvirčio, tiek po pusmečio. Stiprėjanti valiuta taip pat ženkliai neigiamai paveiks tarptautines šalies bendroves, kurių pelnas, išreikštas jenomis, bus mažesnis nei anksčiau. Jau iki pastarojo mėnesio įvykių, Japonijos įmonių pelno prognozė ateinantiems metams siekė kiek daugiau nei 8 proc., kai realus ankstesnių metų pelno augimas buvo net 20 proc.

Sudėtingas ketvirtis puslaidininkių sektoriaus įmonėms

Rugpjūčio pabaigoje vienas labiausiai stebimų įvykių rinkose buvo lustų įmonės „Nvidia“ ketvirtiniai rezultatai. Pajamos augo 122 proc. ir pranoko rinkos dalyvių lūkesčius, tačiau lėčiau nei ankstesnius keturis ketvirčius. Analitikus kiek nuvylė kritusios įmonės maržos, tačiau pozityviai nuteikė plėtra mažesniuose komunikacijos infrastruktūros ir programinės įrangos segmentuose.

Ateinančiam ketvirčiui įmonė pateikė kiek didesnes prognozes dėl naujųjų „Blackwell“ serijos lustų ir tolimesnės duomenų centrų plėtros, apimant daugiau industrijų. Įmonės akcijos po rezultatų paskelbimo krito kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mėnesį vis tiek pabaigė 2 proc. prieaugiu.

Istoriniams „Nvidia“ konkurentams „Intel“ sekėsi kiek prasčiau. Įmonės akcijos po rezultatų paskelbimo rugjūčio pradžioje krito daugiau nei 20 proc., pranešus, jog ketvirtyje patirtas didesnis nuostolis nei tikėtasi ir dėl 10 mlrd. dolerių kaštų mažinimo programos bus atleista daugiau nei 15 proc. darbuotojų. Įmonė prognozuoja dar 8 proc. mažėjančias pajamas šiame ketvirtyje ir reikšmingesnį pelno augimą tik 2026 metais.

Neigiamo sentimento neišvengė ir viena karščiausių akcijų šiemet – „Super Micro Computer”. Aukšto pajėgumo serverius (kurių dalis skirta ir DĮ duomenų centrams) kuriančios įmonės akcijos per pirmus šių metų mėnesius augo triskart. Vis tik nuo viršūnės kovą iki rugpjūčio pabaigos jos atpigo daugiau nei 60 proc., reikšmingai kritusios po lūkesčių nepateisinusių ketvirtinių rezultatų.

Rinkos dalyvius išgasdino per metus nuo 17 iki 11,2 proc. kritusi bendroji pelno marža. Ateinančiam ketvirčiui taip pat nepavyko pateikti didesnių pelno prognozių. Daugiau nerimo sukėlė rinkos tyrimų įmonės „Hindenburg research” pranešimas apie galimą sukčiavimą įmonės finansiniuose dokumentuose. Baimes paskatino ir atidėtas metinių finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas JAV reguliatoriui.

Iš globalių rinkų į lokalias

EPSO-G, vienas iš „Luminor“ pensijų fondų obligacijų emitentų, paskelbė savo pirmosios šių metų pusės finansinius rezultatus. Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės grynasis pelnas per metus krito beveik 4 proc., pasiekta 10 proc. koreguota nuosavo kapitalo grąža.

EPSO-G pirmąjį šių metų pusmetį skyrė beveik 18 proc. daugiau investicijų projektams, kurie stiprina Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Iš viso investicijos į infrastuktūrą siekė 94,1 mln. eurų.
Bendrovė išlaikė finansinę discipliną – grynosios skolos ir nuosavybės santykis siekė 4,9 proc., grynosios skolos ir EBITDA (12 mėn.) santykis buvo vos 0,3 proc.