Indrė Genytė-Pikčienė
2017-uosius galima būtų pavadinti sėkmingos investicijų sėjos metais, o derlius, nors statistikoje bus matomas tik vėliau, nusimato įspūdingas ir itin reikšmingas Lietuvos ekonomikos raidai. Tačiau atsipalaiduoti ir švęsti dar toli gražu netinkamas metas. Būtina išnaudoti pasiektą proveržio momentą bei palankias makroekonomines aplinkybes ir uoliai purenti dirvą toliau.
Lietuvos mažai, jaunai, atvirai ekonomikai užsienio investicijų reikia kaip oro. Su jomis į šalį plūsteli tarptautinė patirtis, įvežamas mokslo ir technologinis bagažas, patentai, vakarietiški verslo etikos standartais, stambūs tarptautiniai žaidėjai šalyje kilsteli verslo santykių kartelę, jau nekalbant apie tiesioginę reklamą valstybei, trauką talentams, naujas darbo vietas ir solidų darbo užmokestį vietos specialistams.
Ilgą laiką Lietuvą tiesioginių užsienio investicijų srautas aplenkdavo. 2017 m. pirmojo pusmečio duomenimis, pagal sukauptų tiesioginių investicijų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, rodiklį Lietuva rikiavosi trečia nuo galo ES valstybių eilėje, pavyko aplenkti tik autsaideres Graikiją ir Rumuniją. Tuo tarpu kaimynės gerokai atsiplėšusios: Latvija mūsų rodiklį viršijo 1,44 karto, o Estija – net 3 kartais.
Konkurencija dėl užsienio investuotojų Centrinės ir Rytų Europos šalyse itin įtempta, o kertiniai Lietuvos varžovai tikrai nesnaudžia. Iš vienos pusės Latvija ir ypatingai Estija, išnaudojusios pirminį jaunos sparčiai kylančios ekonomikos įvaizdį, sugebėjo toje savo raidos fazėje pritraukti nemažai užsienio investuotojų ir užsirekomendavo tarptautinėje investicijų arenoje. Iš kitos pusės savo geografine padėtimi panaši Lenkija Lietuvą užgožia dideliais darbo jėgos išteklių pranašumais bei plačia vidine rinka. Piečiau spiečiasi pigia ir gausia darbo jėga konkuruojančios Rumunija, Bulgarija ir ilgainiui prisijungs Ukraina.
Tuo tarpu Lietuva iki šiol investuotojų tarptautiniame žemėlapyje buvo jokia. Mūsų reputaciją per ilgą laiką bjaurojo nelankstūs darbo santykiai, nenuosekli ir nuolat kintanti mokesčių sistema, verslo aplinkos palankumo spragos, populizmo vėjų blaškoma politinė arena, nelankstus ir neefektyvus viešasis sektorius, dažnos korupcijos ir nepotizmo apraiškos, viešųjų išteklių iššvaistymo skandalai, darbuotojų trūkumas ir jį pabrėžianti tarptautiniu mastu komunikuojama emigracijos problema.
Po truputėlį šias piktžoles ravime, o kryptingas darbas pradeda duoti vaisių. Pernai išaugęs susidomėjimas Lietuva gali nutraukti šitą pilkos dėmės investicijų žemėlapyje prakeiksmą. Efektyvi ir kryptinga „Investuok Lietuvoje“ veikla, darbo santykių liberalizavimas, kylanti Lietuvos vieta tarptautiniuose konkurencingumo ir inovacijų reitinguose, vaisingos atskirų savivaldybių iniciatyvos padėjo prisišaukti tokius tarptautinės rinkos žaidėjus kaip Continental, Hella, ROL STATGA, Hollister, AL-KO Vehicle Technology, SCHUCO, Sentiance, Booking.com ir pan.
Ateinančių investuotojų ratas išties įspūdingas. Tačiau atokvėpiui ir šampano taurei tikrai ne metas. Tam neturime laiko. Jokiu būdu negalima sustoti pusiaukelėje ir sudėjus rankas stebėti, kaip dygsta pernai pasėtas investicijų derlius. Būtina išnaudoti pasiektą momentą: tarptautiniu mastu pasklidusi stambių investuotojų atėjimo į Lietuvą žinia yra puiki reklama šaliai. Ji sklinda, kelia susidomėjimą kitoms tarptautinėms kompanijoms ir taip sukuria palankias aplinkybes investicijų sniego gniūžtės efektui.
Privalu tęsti kryptingą užsienio investuotojų medžioklę ir toliau purenti verslo aplinkos dirvą jų atėjimui. O spręstinų problemų vis dar yra nemažai. Kad įtikintume stambias tarptautines kompanijas Lietuvos ūkio raidos tvarumu, privalome keistis, apsivalyti ir susiimti. Pirmiausia, darniam valstybės vystymuisi būtina ilgalaikė strategija, kurios pagrindinis tikslas ir sėkmės matas – viduriniosios klasės stiprinimas ir gerovė. Privalome sukurti palankią terpę veikti ir tapti magnetu aukštesnės kvalifikacijos specialistams, nes chroniškai trūkstant darbuotojų, užsienio investuotojai apsisuks ant kulno ir patrauks kitur.
Kad taptume traukos centru norintiems veikti, reikia kitokio valdžios požiūrio į verslą ir verslumą. Būtinas ir kitoks požiūris į patį žmogų – turime pagaliau nustoti puoselėti išlaikytinio mentalitetą, o skatinti net ir smulkiausią privačią iniciatyvą veikti: dirbti, mokytis, kurti. Nes iniciatyvūs, veiklūs ir savarankiški piliečiai – ta orioji vidurinioji klasė – tarsi mielės ekonomikai. Kuo jų daugiau, tuo labiau pučiasi bendroji nauda. Bet kad juos pavyktų sutelkti, pritraukti ir išlaikyti būtina motyvuojanti, stabili ir lakoniška mokestinė terpė, verslumo iniciatyvos nežlugdantis reguliacinis aparatas, efektyvios ir kokybiškos viešosios paslaugos ir pan. Ir pokyčiai turi vykti greitai, nes greitis, profesionalumas ir lankstumas – nėra papildoma privilegija, šiandien tai būtinoji sąlyga neatsilikti ir išlikti.
Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė
Ekonominių tyrimų departamentas | Luminor
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!