Kovo mėnesį finansų rinkose – Donaldo Trumpo tarifų volas prieš Vokietijos skolos stabdžių atlaisvinimą

Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo mėnesį perėjo prie veiksmų: įgyvendinta dauguma prekybos tarifų pažadų, mažinta parama Ukrainai ir kai kurioms tarptautinėms agentūroms. Savo ruožtu Vokietija patvirtino gynybos ir infrastruktūros sektorių išimtis griežtai fiskalinės drausmės taisyklei.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) kovą, kaip ir tikėtasi, nekeitė palūkanų normų. Manoma, kad infliacijos šuoliukas dėl tarifų turėtų būti „laikinas“, o rinkoje iki metų pabaigos tikimasi 75 b.p. palūkanų normų mažinimo. ECB, kaip ir tikėtasi, sumažino pinigų politikos palūkanų normas, bet didelė tikimybė, kad balandį padarys pertrauką prieš dar porą kartų šiemet mažindami palūkanų normas. Rinkos, ypač JAV, neramiai reagavo į D. Trumpo žodžių virsmą veiksmu – JAV akcijų kainos eurais mažėjo 9,4 proc., obligacijų pelningumai Europoje stipriai didėjo, tad vienintelis likęs saugus uostas – auksas, kuris kovą brango 9,3 proc.

Prekybos karai, taupymas ir kiti siūlymai: dėmesys D. Trumpui neslopsta

D. Trumpas patvirtino beveik visus kovo mėnesiui planuotus tarifus: Kanadai, Meksikai, Kinijai, taip pat plienui ir aliuminiui. Tačiau mėnesio viduryje JAV akcijų rinkoms pasiekus minimumą, JAV atstovai kiek atsargiau prakalbo apie balandžio 2 d. planuojamus įvesti abipusius (ang. reciprocal) tarifus visoms šalims ir papildomus 25 proc. tarifus automobilių, puslaidininkių ir farmacijos produktų importui. Visa ši skirtingų tarifų lavina galimai nebus automatiškai sudedama, bet neaiškumo nuo to nemažiau.

Šalia prekybos karų, D. Trumpo ir Elono Musko duetas ėmėsi ir valstybės išlaidų karpymo. Stabdomas finansavimas keletui JAV agentūrų, tarp jų – Pasaulinės medijos agentūrai, kuri nuo 1942 metų transliuoja Amerikos balsą ir USAID, įkurtai 1961 m., siekiant riboti Sovietų Sąjungos įtaką besivystančioms šalims. Taip pat stabdoma parama Ukrainai, o paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos derybos stringa. Didėjanti saugumo regione rizika paskatino Europos Komisiją paskelbti apie 800 mlrd. eurų gynybos finansavimo programą („ReArm Europe“), kuri suteikia paskatas vykdyti krašto apsaugos ir infrastruktūros plėtros programas.

JAV akcijų kainų korekcija ar krizės pradžia?

Nemažėjantys geopolitiniai neramumai ir tarptautinės prekybos iššūkiai kovą didino įtampą visose turto klasėse. Mėnesio viduryje (13 d.) JAV S&P akcijų indeksas pasiekė pastarojo pusmečio minimumą ir nuo didžiausios reikšmės krito 10 proc. Dėl tarifų keliamos grėsmės infliacijai, JAV palūkanų normos išlieka aukštos, o paskelbus apie papildomo skolinimosi planus Vokietijoje, šios ir kitų euro zonos šalių 10 m. vyriausybės obligacijų palūkanų normos šoktelėjo net 50 bp. Daugelio turto kainoms krintant, iš standartinių saugių turto klasių beliko tik auksas, kuris per mėnesį brango 9,3 proc.Šiemet 12 savaičių iš 14 auksas pasiekdavo vis naują rekordą, šiuo metu užtikrintai viršija 3000 JAV dolerių už unciją kainą ir nuo metų pradžios pabrango jau 19 proc., tuo tarpu skaitmeninis auksas - Bitcoin atpigo 12 proc.

Pagrindinis rinkose sklandantis klausimas – ar pastarasis JAV akcijų kainų pokytis yra laikina korekcija (gerai), ar krizės ir „meškų rinkos“ pradžia (blogai). Paprastai turto kainų kritimas apima keturis žingsnius: pirma, staigus kainų kritimas (pesimizmas ir pardavėjų rinka), antra, kainų dugno tikrinimas, trečia, bent keleto dienų kainų kilimas, po kurio seka naujas kainų dugno tikrinimas, ir, jei dugnas išsilaikė – ketvirta, plataus masto kainų kilimas. Istoriškai pastarasis kritimas ganėtinai staigus, bet neviršija 10 proc. korekcijos lygio, tad kol kas tai laukta ir savalaikė brangių JAV akcijų kainų korekcija. JAV ir pasaulio ekonominiai duomenys išlieka stiprūs, o recesijos tikimybė nedidelė (priklausomai nuo skaičiuotojų, 5–25 proc.), nesant naujų sukrėtimų, krizės turėtume išvengti. Deja, šiuo metu esame „dugno tikrinimo“ žingsnyje, todėl artimiausio laikotarpio rizikingo turto kainų kitimo kryptis neaiški. Neišlaikius korekcijos ribų, galime sulaukti tolesnio akcijų kainų kritimo. Per pastaruosius 50 metų krizių laikotarpiais akcijų kainos krito nuo 15 iki 50 proc., o kainų grįžimo laikotarpis užtrukdavo nuo 7 mėn. iki 9 metų. Artimiausiu metu rinkos optimizmą sugriauti arba pakelti galėtų balandžio 2 d. D. Trumpo skelbiamos prekybos tarifų įvedimo detalės.

Atskiros įmonės JAV taip pat testavo kainų dugną. „Tesla“ akcijos per mėnesį pigo 11,5 proc. (lokalus mėnesio minimumas -26 proc.), „Tesla“ automobilių pardavimai Europoje toliau mažėja, o E. Musko vyriausybės išlaidų karpymo politika kelia nepasitenkinimą ir protestus prieš „Tesla“ automobilius JAV. „Nvidia“ akcijos pigo 13 proc., dėl išliekančio JAV noro stabdyti aukštų technologijų plėtrą į Kiniją ir kitus regionus. Tačiau daugelis analitikų išlieka optimistiški „Nvidia“ atžvilgiu. Šios kompanijos išskirtinumas, prognozuojama plėtra ir didelė pelno marža nurimus emocijoms turėtų lemti kainų kilimą.

Europoje: Vokietijoje išjudintas fiskalinės drausmės kertinis akmuo

Vokietijoje, naujai išrinktas kancleris Friedrichas Merzas be didesnių problemų dar prieš naujo parlamento sušaukimą gavo politinį pritarimą neriboti išlaidų gynybai (iki šiol ribota iki 45 mlrd. eurų per metus) ir sukurti 500 mlrd. eurų fondą investicijoms į infrastruktūrą ateinantiems 12 metų. Atskiros Vokietijos žemės galės papildomai skolintis 0,35 proc. nuo BVP arba 16 mlrd. EUR per metus. Savo ruožtu Europos Komisija paskelbė atlaisvinanti 150 mlrd. eurų skolinimąsi gynybai, naudojant panašų mechanizmą kaip COVID laikotarpiu.

Papildomi išlaidų planai ir didėsianti vyriausybės skolos pasiūla lėmė išskirtinius euro zonos palūkanų normų pokyčius: paskelbus apie naujus skolinimosi planus Vokietijoje, šios ir kitų euro zonos šalių 10 m. vyriausybės obligacijų palūkanų normos šoktelėjo net 50 bp., nors aprimus aistroms vėliau kiek sumažėjo. Per mėnesį daugelio euro zonos šalių, taip pat ir Baltijos šalių, vyriausybių ilgalaikių obligacijų pelningumai didėjo 25–30 b.p., o kainos krito. Tikėtina, kad didėjančios palūkanų normos Europoje atspindi naują pasiūlos ir paklausos balansą, bet bendras investuotojų pasitikėjimas regionu išlieka tvirtas. Tai atspindi euras, kuris kovą JAV dolerio atžvilgiu brango daugiau nei 4,2 proc.

Baltijos šalyse – „Enefit Green“ delistingavimo pasiūlymas, Šiaulių banko emisija, „Luminor“ banko ekonomikos prognozės

Latvijoje ir Lietuvoje akcijų biržos kovą – be didesnių pokyčių, bet išsiskyrė Talino OMX biržos indeksas, kuris brango 2,7 proc. Beveik visą šį brangimą lėmė „Eesti energia“ paskelbtas savanoriškas oficialus pasiūlymas išpirkti visas „Enefit Green“ akcijas, mokant beveik 30 proc. premiją nuo galiojusios rinkos kainos. Tokiu būdu siekiama padidinti „Enefit Green“ kontrolę nuo 77 iki 90 proc. ir delistinguoti šią įmonę.

Kovą Šiaulių bankas sudrebino gana ramią Baltijos šalių obligacijų rinką, išleisdamas 300 mln. eurų obligacijų emisiją ir 5 m. pasiskolindamas už 4,60 proc. pelningumą. Investuotojai savo pasitikėjimą Šiaulių banku reiškė beveik keturis kartus emisiją viršijusia paklausa, o pradinis skelbtas pajamingumas sumažintas 20 b.p.

Paskelbti „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto dr. Žygimanto Maurico vertinimai ir ekonominės prognozės. Pastarieji metai pasižymėjo stulbinančiais Baltijos šalių ekonominės veiklos rezultatų kontrastais – Lietuva ir toliau klestėjo, Estija leidosi į lėtėjimą, o Latvija svyravo tarp augimo epizodų ir lengvos recesijos. Per pastaruosius penkerius metu Lietuvos ekonomika paaugo 12 proc., Latvijos – 8 proc., o Estijos – vos 1 proc., kuomet vidutinis augimas ES siekė 5 proc. Žiūrint į priekį, BVP turėtų augti visose Baltijos šalyse: Lietuvoje 2,5 proc., Latvijoje 1,4 proc. Estijoje 1,0 proc. Tarp teigiamų veiksnių paminėtas spartus gyventojų pajamų augimas, diversifikuota ekonominė struktūra, ES ir valdžios išlaidos, o tarp neigiamų veiksnių – didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas tiek pasaulyje, tiek regione, auganti infliacija ir planuojami mokesčių didinimai. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvoje kainos vidutiniškai augs 3,6 proc., Latvijoje – 3,3 proc., o Estijoje – 4,5 proc. Dažno vartojimo prekių ir paslaugų kainos kils sparčiausiai, tad jutiminė infliacija bus didesnė nei faktinė, o tai gali sumažinti vartotojų pasitikėjimą bei norą išlaidauti. Lietuvoje infliacijos prognozes apsunkina tikėtina II pakopos pensijų sistemos reforma, kurios metu gali būti leidžiama pasiimti pensijai kauptas lėšas. Prisimenant Estijos pavyzdį, 2021 metų pabaigoje šalyje iš pensijų fondų buvo atsiimta apie 20 proc. turto arba daugiau nei 1 mlrd. eurų, ne mažiau kaip ketvirtadalis atsiimtų lėšų buvo skirta vartojimui ir didino vartojimo prekių paklausą sudėtingu COVID laikotarpiu.

Pirmo ketvirčio rezultatas nelauktas, bet diversifikacija veikia

Nepaisant sukrėtimų ir didėjančių svyravimų atskiruose sektoriuose, dabartinis JAV akcijų rinkos kainų kritimas panašus į ilgai lauktos korekcijos epizodą. O teigiamą grąžą nuo metų pradžios rinkoje kūrė santykinai pigesnės kitų regionų rinkos. Kovą bendras išsivysčiusių šalių akcijų indeksas išreikštas eurais pigo 8 proc., Europos akcijos pigo – 4,0 proc., o ir Kinijos akcijų kaina kovą kito nedaug. „Bitcoin“ kaina sekė rizikingo turto tendencijas ir per mėnesį krito 2,1 proc. Kovą pasaulio obligacijų indekso kaina pigo apie 0,5 proc. Nuo metų pradžios pasaulio akcijos eurais atpigo 5,9 proc. o obligacijos brango 0,8 proc. Pirmasis metų ketvirtis buvo nesėkmingas beveik visiems „Luminor“ II ir III pakopos pensijų fondams, išankstiniais vertinimais, fondų vieneto kaina priklausomai nuo fondo krito nuo 1,0 iki 8,2 proc., ir tik konservatyvus III pakopos obligacijų fondas „Ateitis 58+“, uždirbo teigiamą 0,3 proc. grąža. Net ir po šios korekcijos ilgalaikė metinė pastarųjų 5 m. grąža akcijų fonduose išlieka didesnė nei 12 proc., o subalansuotuose fonduose – virš 5 proc.

Žvelgiant į priekį, geopolitinė įtampa išlieka, bet balandžio viduryje baigiasi neigiamo sezoniškumo tarpsnis, ir, jei D. Trumpas nesugalvos naujų mokesčių ar ribojimų, galime laukti akcijų rinkų stabilizavimosi ir atsigavimo ilgesniu laikotarpiu. Bet rinkos gali būti negailestingos – artimiausiu laiku neišlaikius kainų dugno tikrinimo testo, galime sulaukti naujų žemumų. Europos obligacijų kainos po kovo kritimo, tikėtina, stabilizuosis ir konservatyviuose pensijų fonduose leis kaupti jau didesnį (4,30 proc.) pajamingumą.