Kas vyksta finansų rinkose? Sausio mėnesio apžvalga

Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

Trys pagrindiniai centriniai bankai sausį pasuko skirtingais keliais. To ir buvo tikėtasi, tad rinkos jų pranešimus atlaikė ramiai. Tačiau ir be centrinių bankų rinkose įvykių netrūko, tad prabėgus dar tik pirmajam metų mėnesiui, jau galima skelbti kandidatus į 2025 metų nominacijas.

Centriniai bankai

Japonijos centrinis bankas padidino pinigų politikos palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 0,50 proc. Federalinių rezervų bankas nekeitė palūkanų normų ir paminėjo, kad infliacija išlieka aukštesnė nei siekiama. Europos centrinis bankas sumažino palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 2,75 proc. ir pabrėžė mažą ekonomikos augimą, šiemet laukiama dar bent trijų tokių palūkanų normų mažinimo.

Metų nominacijos

„Didžiausia teigiama naujiena“. JAV infliacija gruodį siekė 0,225 proc. (tik 0,075 proc. mažiau nei tikėtasi), o rinkos reagavo net pernelyg teigiamai: JAV akcijos brango 1,83 proc., o obligacijų pelningumas mažėjo 6–10 bazinių punktų.

„Didžiausias netikėtumas“. Kinijos „DeepSeek“ atvėrė savo dirbtinio intelekto modelį (ang. large language model, LLM), kuris parodė ne prastesnius rezultatus nei geriausi JAV modeliai. Tačiau, pasak autorių, modelis kainuoja 30 kartų mažiau ir buvo padarytas naudojant senesnės technologijos procesorius. Netikėta naujiena trumpam kirto Vakarų procesorių gamintojų akcijų kainoms. Didžiausią vienos dienos nuostolį patyrė „Nvidia“ (-17 proc.), praradusi beveik 600 mlrd. rinkos kapitalizacijos (tai beveik keturis kartus daugiau nei metinis trijų Baltijos šalių BVP). Šiuo metu neaišku, kiek galima tikėti „DeepSeek“ statistika, tačiau akivaizdu, kad Kinijos gamintojai ir programuotojai siekia neatsilikti nuo JAV ir efektyviai išnaudoti jau turimas technologijas. Kita vertus, pigesnės dirbtinio intelekto technologijos būtų naudingos visiems jas taikantiems verslams, tad naujiena yra teigiama.

„Didžiausia atgaiva“. Kinijos „ByteDance“ valdoma „TikTok“ dar galės veikti JAV 90 dienų, nes Donaldas Trumpas jau pirmą dieną tapęs prezidentu atidėjo numatytą šios socialinės medijos programėlės uždraudimą JAV.

„Didžiausia painiava“. Sausio 20 d. įvykusi D. Trumpo inauguracija į prezidentus neatnešė aiškumo dėl JAV importo tarifų. Iškart po inauguracijos paskelbta, kad nuo vasario 1 d. bus įvedami 25 proc. importo tarifai Kanadai ir Meksikai, tačiau Kolumbijos pavyzdys parodė, kad tarifų galima išvengti sutikus su kitais prezidento reikalavimais (Kolumbija išvengė 25 proc. tarifo sutikusi priimti iš JAV grąžinamus nelegalius imigrantus). Sulaukus vasario paaiškėjo, kad tarifai Kanadai ir Meksikai bus taikomi, be to, įvedamas 10 proc. tarifas importui iš Kinijos. Kanada ir Meksika savo ruožtu pradės taikyti papildomus importo tarifus JAV importui, o Kinija svarsto dėl savo atsako. Europa dar laukia eilėje. Kol kas aišku tik viena: D. Trumpas importo tarifus naudoja kaip derybų priemonę siekiant kitų savo tikslų, bet nepabūgs ir prekybos tarifų karo.

Stebuklingojo septyneto naujienos

Stebuklingojo septyneto kompanijų tendencijos sausį išsiskyrė. Labiausiai brango „Meta“ akcijos (+16 proc.). Nepaisant paskelbtų kiek blogesnių pardavimo prognozių, Markas Zuckerbergas prognozuoja, kad 2025-ieji bus labai geri „Meta“ dirbtinio intelekto technologijai „Llama“, kuri turėtų pasiekti 1 mlrd. žmonių. Kartu bus siekiama pasinaudoti „DeepSeek“ pavyzdžiu mažinant technologijos kaštus. Labiausiai atpigo „Nvidia“ akcijos (-8 proc.), kurios neatsigavo po „DeepSeek“ naujienų sukrėtimo.

„Apple“ akcijų kaina per mėnesį sumažėjo apie 4 proc. Skelbti bendri ketvirčio pardavimų ir pajamų įverčiai buvo geresni nei tikėtasi, tačiau „iPhone“ įrenginių pardavimai Kinijoje sumažėjo 11,1 proc. „Tesla“ ketvirčio rezultatai nuvylė, o pelningumo rodikliai sumažėjo iki mažiausio istorinio lygio, tad akcijų kaina krito 3,6 proc.

Kas vyksta Europoje

Prancūzija pirmoji iš Europos šalių kviečia daryti „ESG reguliavimo pauzę“ ir sieks sumažinti ESG raportavimo įsipareigojimus bent ketvirtadaliu. Tokiu būdu tikimasi pagerinti Europos kompanijų konkurencingumą lyginant su JAV. Na, o paklausa naujoms su tvarumu susijusioms investicijoms 2024 metais toliau mažėjo ir siekė tik 36 mlrd. EUR, beveik 20 kartų mažiau nei 2021 metais.

Vokietija fiksavo neigiamą ekonomikos augimą antrus metus iš eilės, o ir 2025 metų prognozė neguodžia – laukiama 0,2–0,4 proc. realaus BVP augimo. Vokietija ir Nyderlandai yra vienintelės iš senųjų euro zonos šalių, išlaikančios Mastrichto valstybės skolos kriterijų, tad turi galimybių skatinti ekonomiką vykdant ekspansinę fiskalinę politiką. Vasario 23 d. Vokietijoje vyks išankstiniai rinkimai, tad galimai nauji politikai pakeis ar sušvelnins iki šiol taikytą griežtą skolos ribojimo taisyklę (vok. schuldenbremse).

Baltijos šalyse – ramu

Lietuva sėkmingai išplatino 5 ir 15 m. trukmės tarptautinių obligacijų dvigubą emisiją, paklausa daugiau nei dvigubai viršijo pasiūlą, o išleidimo pelningumas (atitinkamai 2,97 proc. ir 3,78 proc.) atitiko rinkos palūkanų normas. Talino ir Vilniaus OMX akcijų indeksai per mėnesį brango atkartodami Europą. Lietuvoje teismui pritarus „Auga group“ restruktūrizacijai, įmonės akcijų kaina pabrango dvigubai, bet vis dar išlieka 70 proc. mažesnė nei 2024 m. pradžioje.

Bendras sausio rezultatas teigiamas

Nepaisant sukrėtimų ir didėjančių svyravimų atskiruose sektoriuose, rinkos sausį sėkmingai atsilaikė. Bendras išsivysčiusių šalių akcijų indeksas brango 3,2 proc., išsiskyrė Europa kurios akcijos brango 6,3 proc. Pasaulio obligacijų indekso kaina kito nedaug. Tikėtina, kad ateityje stebuklingojo septyneto išskirtinumas gali mažėti, o teigiamą grąžą rinkoje gali kurti santykinai pigesnės kitų sektorių ir regionų rinkos. Bet, kaip ir buvo žadėta, 2025 metais įvykių netrūks, tad rinkų kelionė nebus tvarkinga.