Kas vyksta finansų rinkose? Gruodžio mėnesio apžvalga

Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

0:1 sezoniškumo nenaudai. Gruodis buvo neramus ir mėnesio rezultatas neatitiko istorinio scenarijaus. Dėl kiek atsargesnių centrinių bankų pinigų politikos skatinimo prognozių (ypač JAV FED), akcijos pigo 0,7 proc., o obligacijų pelningumai didėjo.

Neramus gruodis

Gruodį centrinių bankų pinigų politikos pokyčiai atitiko rinkos lūkesčius, o ateities planai – nebūtinai. ECB sumažino palūkanų normas 25 baziniais punktais ir indėlių galimybės palūkanų norma pasiekė 3 proc., o 2025 m. laukiama dar bent keturių tokių mažinimų. Tačiau ECB atstovai pradėjo kalbėti apie artėjimą prie neutralaus palūkanų normų lygio (kuomet ekonomika nei stabdoma, nei skatinama). Atskirų ECB valdybos narių nuomone, neutrali palūkanų norma turėtų būti 2–2,50 proc. FED susirinkime JAV bazinės palūkanų normos sumažintos, kaip ir laukta, tačiau FED ateities planai mažinti palūkanų normas tik 50 bazinių punktų, trumpam nuvylė rinkas (S&P 500 akcijų indeksas po susirinkimo, gruodžio 18 d., krito apie 3 proc., tai buvo antras didžiausias dienos kainos kritimas 2024 m., dydžiu labai panašus į rugpjūčio 5 dieną, po nelaukto Japonijos banko pinigų politikos griežtinimo planų atskleidimo, beje Japonijos akcijos tą dieną krito 12 proc). Per mėnesį išsivysčiusių šalių akcijos išreikštos eurais pigo 0,7 proc., tuo tarpu besivystančių šalių ir Japonijos brango daugiau nei 1,5 proc. Daugelio obligacijų kainos mažėjo daugiau nei 1 proc., išskyrus aukšto pelningumo obligacijų indeksą, kuris brango 0,7 proc. Tikėtina, kad 2025 metais, tiek JAV, tiek Europoje vis dažniau bus kalbama apie neutralų palūkanų normų lygį, o pinigų politikos parama akcijų rinkoms nebus tokia vienakryptė kaip šiemet.

Europos politinės aktualijos gruodžio mėnesį taip pat buvo vertos dėmesio. Prancūzijoje nesutarus dėl 2025 m. biudžeto, gruodžio pradžioje paleista M. Barnier vyriausybė ir jau ketvirtu ministru pirmininku per šiuos metus laikinai paskirtas Francois Bayrou. Prancūzijos–Vokietijos vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų skirtumas kiek sumažėjo (10 m. trukmės sektoriuje iki +80 bazinių punktų), bet išlieka daug didesnis nei metų pradžioje. Beje, Prancūzijoje 2023 m. biudžeto deficitas buvo 5,5 proc., tarp euro zonos šalių didesnis fiksuotas tik Italijoje.

Žvilgsnis atgal į aukso amžiaus metus

Pasaulyje 2024 m. mažėjo infliacija, centriniai bankai mažino pinigų politikos ribojimus, o ekonomika ir darbo rinka (ypač JAV) išsiskyrė savo stabilumu. Tai lėmė aukso amžių visiems rizikingiems aktyvams. Akcijos ir rizikingas turtas brango (S&P 500 akcijų indeksas +24 proc., Bitcoin +132 proc.), trumpalaikės palūkanų normos mažėjo, o kredito premijos pasiekė istoriškai mažiausius lygius, tad teigiamą grąža uždirbo ir fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai (korporacijų vertybinių popierių indeksas +4,7 proc.). Globalios rinkos nekreipė dėmesio nei į besitęsiančius ar naujai prasidedančius karus, nekilnojamo turto kainų stagnaciją ir didelį jaunimo nedarbą Kinijoje, nei į kraštutinių politinių partijų pergales Europoje. Tiesa, regioninėse rinkose grąža išsiskyrė, per metus bendras euro zonos akcijų indeksas brango +8 proc., Prancūzijos pigo beveik 2 proc., o Kinijos (perskaičiuotas į EUR) brango +27 proc.

2024 metais rinkos buvo negailestingos ESG (angl. Environmental, Social & Governance, ESG) investicijoms: didelė JAV rinkos koncentracija, kuomet išskirtinai brango tik keleto kompanijų akcijos, didėjantis „žalumo“ reguliavimas Europoje, Kinijos konkurencija bei JAV posūkis priešinga nuo „žalumo“ kryptimi, po D. Trumpo išrinkimo JAV prezidentu, lėmė tiek mažėjančią investuotojų paklausą žalioms investicijoms (2024 m. investicijos į su ESG tema susietus UCITS Europos ETF buvo mažiausios per pastaruosius penkerius metus, ir sudarė tik 15 proc. nuo naujų investicijų į ETF, o 2022 m. šis santykis buvo 65 proc.), tiek ir apie 10 proc. mažesnę tokių investicijų grąžą.

Baltijos šalyse tendencijos ir lūkesčiai išsiskyrė
Baltijos šalyse akcijų rinkos išsiskyrė specifiniais biržos įvykiais. Vasarą Rygos OMX biržoie buvo paskelbtas „Latvijas Gaze“ įmonės akcijų supirkimas ir vėliau įmonė buvo delistinguota („Latvijas Gaze“ akcijų kaina krito nuo 9 EUR metų pradžioje iki 4 EUR liepą), o Latvijos įmonė „Eleving group SA“ buvo listinguota naujai. Daugumos kitų biržoje kotiruojamų įmonių akcijų kainos taip pat krito ir tik „Rigas Kugu Buvetava“ (Riga Shipyard) akcijų kainos brango. Bendrai šie pokyčiai lėmė -35  proc. Latvijos biržos indekso kainos sumažėjimą. Estijos biržos indekso kaina per metus mažėjo apie 2 proc., o Lietuvos augo apie 12,5 proc.

Kartu su šiais pokyčiais Baltijos šalių rinkų išsiskyrimą lėmė ir ekonominiai veiksniai. Lietuvos vartotojai išlieka labiausiai optimistiškai nusiteikę tarp Baltijos šalių (pasak „Eurostat“ ekonomikos sentimento indikatoriaus Lietuvoje 105,4, Latvijoje 98,5, o Estijoje 87,6). Nepaisant to, kad Baltijos šalių ekonominis augimas iškart po COVID-19 krizės buvo panašus, jau nuo 2022 m. šios tendencijos išsiskyrė: iš viso per pastaruosius 5 metus iki 2024 m. III ketv. Lietuvoje realus BVP augo virš 10 proc., Latvijoje apie 3 proc., o Estijoje beveik nepakito. Vienas pagrindinių neigiamų ekonomikos veiksnių Estijoje buvo mažiau diversifikuotos eksporto rinkos ir mažėjantis eksportas, o Latvijoje tarp neigiamų veiksnių paminėtinas gyventojų ir darbo jėgos mažėjimas.

Baltijos šalių „Luminor investicijų valdymo“ pensijų fondų grąžą daugiausiai lėmė pasaulio rinkos, tad investuotojai į pensijų fondus gali pasidžiaugti dar vienais labai gerais metais: akcijų pensijų fondai uždirbo virš 23 proc., o konservatyvūs obligacijų fondai 4,9 proc. Subalansuotų fondų grąža svyravo tarp šių skaičių.

Ko laukti ateityje: po aukso amžiaus – neužtikrintumo metai

Tikėtina, kad gruodis atskleidė dalį 2025 metais laukiamų tendencijų. Pinigų politikai artėjant link neutralios ir lėtėjant palūkanų normų mažinimams, rizikingų aktyvų aukso amžius artėja prie pabaigos. Tad jei viskas vystysis pagal planą, 2025 metais laukiama 5–7 proc. akcijų grąžos ir 3–6 proc. obligacijų grąžos. Tačiau prognozuojamas ekonominis augimas yra pakankamai nedidelis (pasak ECB, euro zonos realus BVP 2025 m. turėtų augti 1,1 proc.), infliacijos tikslas dar nepasiektas, o nedarbo lygis švelniai didėja, tad net ir nedidelis nukrypimas nuo kelio gali lemti recesiją, kuri mažėjančio rinkos likvidumo ir istoriškai aukštų akcijų kainų JAV aplinkoje gali sukelti rizikingų aktyvų kainų korekciją žemyn. Labiausiais pesimistiškai nusiteikę analitikai laukia 10 proc. ar net 25 proc. S&P 500 akcijų indekso kainų kritimo, tačiau dauguma tikisi, kad 2025 m. S&P 500 akcijų indeksas brangs 8–13 proc.

Kiek aiškiau yra su fiksuoto pajamingumo vertybiniais popieriais: dabartinis pelningumas eurais siekia 2,5–6 proc. Kadangi ECB dar pasiryžęs mažinti palūkanų normas, kas teigiamai veiktų obligacijų grąžą, laukiama obligacijų grąža eurais 2025 m. kiek didesnė už pajamingumą ir, priklausomai nuo turto klasės, turėtų siekti 3–6 proc.