Situaciją komentuoja „Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojas Justas Daujotas.

Rinkos kol kas ribotai reagavo į savaitgalį prasidėjusią didžiausią per pusę amžiaus ataką prieš Izraelį. Be Izraelio akcijų rinkos, kurioje „Luminor investicijų valdymas“ nėra investavęs, ryškiausias pokytis kol kas matomas žaliavų kainose. Tiek „Brent“ rūšies nafta, tiek amerikietiškos WTI naftos barelio kainos augo beveik 4 proc., atitinkamai „Brent“ iki 88 dolerių lygio, WTI – iki 86 dolerio už barelį. Šiandien, antradienio rytą, naftos kaina laikėsi beveik nepakitusi – „Brent“ netgi šiek tiek atpigo iki 87,8 dolerio už barelį, o WTI laikėsi ties 86 doleriais.

Vis tik verta paminėti, kad „Brent” naftos kaina aukštumas buvo pasiekusi rugsėjo 26 d. ir iki spalio 6 d. krito daugiau nei 11 proc., tad pirmadienio kainos šuolis gali būti kiek didesnis ir dėl kainos atšokimo. Analitikai pažymi, kad savaitgalio chaoso ryžtingas Izraelio atsakas „Hamas“ teroristams nuramino rinkas, tačiau, kalbant apie naftos kainas, esama kelių rizikos faktorių, galinčių dramatiškai pakeisti kainų žemėlapį. Kol kas neaišku, kokio masto bus Izraelio kontrpuolimas, nerimaujama, kad smūgių gali susilaukti „Hezbollah“ grupuotės esančios Libano teritorijoje, taip pat neatmetama strateginių taikinių atakos Irane. Pastarasis faktorius gali turėti labai rimtų pasekmių naftos rinkoms.

Žvelgiant į kitas sritis, po atakos prieš Izraelį saugiausio turto klasės kainos keitėsi minimaliai. JAV iždo obligacijos šiek tiek brango, tačiau tik tiek, kad pranyktų penktadienį įvykęs kritimas (jis vyko darbo rinkos duomenims pranokus lūkesčius). Dolerio indeksas augo apie 0,5 proc., tuo metu auksas – iki 1 proc., kas rodo didesnę saugesnio turto paklausą, tačiau tai taip pat nėra reikšmingi pokyčiai istorinių svyravimų kontekste.

Nors tiek Europos, tiek JAV akcijų rinkos pirmadienį krito iki 1 proc., įmonių tiekimo grandinės ir pardavimų kanalai nėra tiek priklausomi nuo besiklostančios situacijos, kad pasikeistų dabartiniai įverčiai. Tad ilgalaikių pasekmių dėl situacijos Izraelyje neturėtų patirti tiek akcijų, tiek obligacijų rinkos.

Žvelgiant į ateitį, didesnis neigiamas efektas rinkoms ir ekonomikai galėtų būti tuo atveju, jei naftos kainų augimas tęstųsi. Tokia situacija galėtų padidinti lūkesčius dėl infliacijos ir leistų centriniams bankams tęsti griežtą politiką, kas gali paskatinti akcijų rinkų kritimą.

Kaip jau minėjome, didesnį naftos kainos augimą galėtų nulemti didesnis konflikto šalių įsitraukimas visame regione, jei situacija paveiktų ir pagrindines žaliavą išgaunančias šalis – Iraną ar Saudo Arabiją. Vis tik, šiame tūkstantmetyje vykusių šešių karinių Izraelio-Palestinos konfliktų istorija rodo, kad po pirmųjų kelių naftos kainų augimo savaičių, kaina per keletą mėnesių paprastai grįžta į pradinį lygį.