Kylančios geopolitinės grėsmės vėl išbandys Lietuvos ekonomikos atsparumą

2022 pavasaris: Lietuvos ekonomikos apžvalga

Lietuvos ekonomika pademonstravo įspūdingą atsparumą COVID‑19 recesijai: po trumpalaikio nuosmukio sekė spartus ir tvarus „V“ raidės formos ekonomikos atsigavimas, tad Lietuvos BVP 2020 metais susitraukė vos 0,1 %, o 2021 metais išaugo įspūdingais 4,9 %. 2021 metais ekonomikos augimą pirmiausia lėmė į aukštųjų technologijų eksportą orientuoti sektoriai: apdirbamosios pramonės, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir finansinių paslaugų (pagrinde dėl „fintech“) sektoriai išaugo atitinkamai 11,7 %, 8,1 % ir 14,6 %. Minėtų sektorių plėtra lėmė, kad 2021 metais Lietuvos eksportas pademonstravo įspūdingą 15,9 % siekiantį augimą. Gerai pasirodė ir į vidaus rinką orientuoti sektoriai, (privatus vartojimas augo 7,4 %), tačiau augimas buvo netolygus dėl išlikusių karantino ir kelionių apribojimų: mažmeninės prekybos apyvarta 2021 m. buvo 16 % didesnė, palyginti su 2019 metais buvusiu prieškriziniu lygiu, o laisvalaikio paslaugų sektoriaus pajamos tebebuvo 10 % žemesnės nei 2019 metais. Vidaus vartojimą skatino spartus darbo užmokesčio ir užimtumo augimas bei didelis aktyvumas būsto segmente, paskatinęs ne maisto prekių pardavimą. 2021 metais būsto sandorių skaičius išaugo 22 % ir buvo 16 % didesnis, lyginant su prieškriziniu lygiu 2019 metais, o didėjantis pasiūlos ir paklausos disbalansas padidino būsto kainas, kurių augimas 2021 metų pabaigoje paspartėjo iki 20 %.

Dėl didėjančio infliacinio spaudimo ir didėjančio geopolitinio neapibrėžtumo BVP augimas pradėjo mažėti jau 2021 m. pabaigoje. 2021 m. gruodį infliacija persikėlė į dviženklę zoną, o tai sumažino vartotojų pasitikėjimą ir sustabdė mažmeninės prekybos augimą. Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas – migrantų krizė Baltarusijoje, Kinijos įvesti ribojimai Lietuvos eksportuotojams bei didėjanti įtampa Ukrainoje – taip pat stabdė ekonomikos augimą. Baltarusiškų prekių (daugiausia trąšų) tranzitas per Lietuvą buvo sustabdytas, eksportas į Kiniją nukrito beveik iki nulio, o Lietuvos prekyba su Ukraina sutriko. Šie įvykiai paskatino mus sumažinti 2022 m. BVP augimo prognozes nuo 4,0 % (2021 m. rudens prognozės) iki 2,8 % (2022 m. žiemos prognozės).

Rusijos invazija į Ukrainą įpylė dar daugiau žibalo į skaisčiai liepsnojantį infliacijos laužą bei kone pilnai sustabdė Lietuvos prekybą su Rusija, Baltarusia ir Ukraina. Atsižvelgiant į tai, kad visų pagrindinių kategorijų (energijos, maisto, pramonės prekių bei paslaugų) kainų augimas įžengė į dviženklio augimo zoną - didėja tikimybė, kad infliacija artimiausiais mėnesiais gali pasiekti psichologinę 20% ribą ir išlikti dviženklėje zonoje iki 2022 metų IV ketvirčio. Dėl to iš esmės atnaujinome 2022 metų infliacijos (vidutinės metinės) prognozę nuo 8,1% iki 13,5%. Lietuvos Vyriausybės patvirtintas 2,26 mlrd. eurų antiinfliacinis paketas turėtų sušvelninti neigiamus padidėjusios infliacijos padarinius, tačiau daugumos namų ūkių perkamoji galia šiais metais sumažės, o tai savo ruožtu sumažins vartotojų pasitikėjimą ir sulėtins vartojimo augimą. Rusijos invazija į Ukrainą taip pat lėmė precedento neturinčių ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusiai įvedimą. Be to, Rusijos invazija stipriai atsilieps Ukrainos ekonomikai, kuri šiais metais susitrauks apie 30‑40 %. Be to, Rusijos invazija į Ukrainą bei Kinijoje tebetaikomi karantino ribojimai dar labiau sutrikdys pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, o tai dar labiau padidins infliacijos spaudimą ir/arba sukels prekių pristatymo vėlavimus. Šie pokyčiai verčia mus dar kartą sumažinti BVP augimo prognozę 2022 metams nuo 2,8 % iki 1,0 %. Tikėtina, kad Lietuva pateks į techninę recesiją dėl neigiamo augimo 2022 m. II ir 2022 III ketv., tačiau bendras BVP augimas 2022 metais turėtų išlikti teigiamoje zonoje dėl stiprių 2022 metų I ketvirčio rezultatų (metinis BVP augimas sieks apie 4‑5 %) bei sumažėjusio Rusijos vaidmens Lietuvos ekonomikai.

Lietuva sumažino priklausomybę nuo Rusijos ekonomikos dar 2014‑2015 metais

Net ir visiškai nutrūkus ES ir Rusijos prekybiniams ir ekonominiams santykiams, Lietuvos ekonomika didelių nuostolių išvengs dėka ilgalaikio Lietuvos ekonomikos persiorientavo iš Rusijos į Vakarų rinkas. Taigi, nepaisant to, kad Lietuva yra geografinė Rusijos kaimynė, ekonomiškai Lietuva yra stipriai nutolusi nuo Rusijos. Be to, Lietuva ne tik turi santykinai mažą ekonominę priklausomybę, bet ir sugebėjo pasiekti beveik visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Vietinės kilmės prekių eksportas į Rusiją 2021 metais sudarė tik 0,7 procento BVP, o tai prilygsta ES vidurkiui. Lietuvos ekonominis poveikis Rusijai jau 2014‑2015 metais iš esmės sumažėjo, nes Rusijos ekonominė krizė ir įvestas maisto produktų eksporto į Rusiją draudimas privertė Lietuvos eksportuotojus ieškoti alternatyvių eksporto rinkų (pirmiausia ES). Vietinės kilmės prekių eksportas į Baltarusiją 2014–2015 m. taip pat sumažėjo, o 2020–2021 m. toliau mažėjo ir dabar sudaro tik 0,2 procento BVP. Be to, Lietuvos eksporto struktūra yra gerai diversifikuota, tad iš principo nėra ūkio šakų, kurie būtų labai priklausomi nuo Rusijos ir Baltarusijos rinkos. Taigi net visiškas Rusijos ir Baltarusijos rinkų praradimas neturėtų esminės įtakos nė vienam iš pagrindinių Lietuvos ūkio sektorių.

Transporto sektorius taip pat mažino savo priklausomybę nuo Rusijos rinkos: Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas į Rusiją sumažėjo nuo 1,5% BVP 2014 m. iki 0,4% BVP 2021 m., o geležinkelių transporto eksportą daugiausia sudaro tranzito paslaugos į Kaliningrado sritį. Tačiau geležinkelių ir jūrų transporto paslaugų teikėjai Lietuvoje jau nukentėjo nuo Baltarusios rinkos praradimo – pirmiausia dėl to, kad buvo prarastas trąšų gabenimo verslas, kuris buvo nutrauktas dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pritaikius sankcijas Baltarusiai. Lietuvos turizmo sektorius taip pat gaudavo nemažai pajamų iš Baltarusios ir Rusijos turistų, tačiau dėl per COVID‑19 pandemiją įvestų apribojimų turistų srautas 2020‑2021 metais ženkliai sumenko, todėl Lietuva nepatirs papildomo nuostolio dėl mažėsiančio Rusijos ir Baltarusios turistų srauto. Aukštųjų technologijų paslaugų eksportas į Rusiją yra praktiškai neegzistuojantis, tad Rusijos rinkos praradimas neturės jokio neigiamo poveikio šiam sektoriui. Atvirkščiai, poveikis bus teigiamas, nes Lietuva sugebėjo prisitraukti nemažai aukštą pridėtinę vertę kuriančių IT įmonių iš Baltarusios.
 
Didesnis iššūkis Lietuvos verslui kyla dėl mažėjančių importo iš Rusijos apimčių, nes Rusija buvo svarbi energijos, metalų, medienos ir kitų prekių tiekėja. Šio importo praradimas laikinai padidins kainų spaudimą ir sukels pristatymo vėlavimus, tačiau reikšmingo ilgalaikio neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai nesitikima, nes didžioji dalis importo yra pakeičiama, todėl gali būti perkama iš alternatyvių tiekėjų. Investicinis aktyvumas tarp Lietuvos ir Rusijos buvo gana silpnas, todėl Rusijos ekonomikos sustojimas neturės didelės įtakos Lietuvos investicijų dinamikai.

Lietuva pasiekė kone visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Lietuva tapo pirmąja šalimi ES, kuri visiškai nutraukė rusiškų dujų importą Klaipėdos SGD terminalo dėka, leidžiančio pirkti dujas iš alternatyvių tiekėjų (pirmiausia JAV ir Norvegijos). Lietuva nebeperka ir rusiškos naftos, nes Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdanti „Orlen Lietuva“ jau nutraukė jos pirkimą iš Rusijos. Elektros rinka yra gerai integruota į Šiaurės šalių „Nord Pool“ rinką, kuri užtikrina elektros kainų konvergenciją su kitomis Skandinavijos šalimis. Lietuva taip pat sugebėjo pertvarkyti centrinio šildymo sektorių ir beveik visiškai pereiti nuo dujų prie biokuro, taip pat aktyviai investuoja į atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumus (vėjo ir saulės), o tai dar labiau sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

Išaugusios geopolitinės grėsmės atneša ne tik iššūkių, bet ir galimybių

Nors didėjantis infliacinis spaudimas bei didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas stabdys Lietuvos ekonomikos augimą, negalima ignoruoti ekonominį atsparumą skatinančių pokyčių.

Pirma, Lietuva patiria pabėgėlių iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos antplūdį, kuris turėtų sumažinti spaudimą įkaitusioje darbo rinkoje ir laikinai paskatinti vidaus vartojimą bei būsto rinkos aktyvumą. Lietuva 2020–2021 metais jau pritraukė daugiau nei 2000 aukštųjų technologijų specialistų ir keletą IT įmonių iš Baltarusijos, o artimiausiu metu tikimasi dar kelių tūkstančių. Tai suteikia dar vieną postūmį sparčiai augančiam aukštųjų technologijų paslaugų sektoriui (IT, fintech, startuoliai). Be to, nemaža dalis pabėgėlių, bėgusių nuo karo Ukrainoje, yra integruojami į vietinę darbo rinką – juos noriai įdarbina įmonės (yra daug darbo skelbimų, kuriuose nurodoma, kad darbas tinkamas Ukrainos pabėgėliams), o valdžia skuba supaprastinti įdarbinimo procedūras. Kai kurie ekonomikos sektoriai, kurie buvo labai priklausomi nuo darbuotojų iš Ukrainos, gali patirti laikinų sutrikimų, nes nemaža jų dalis grįžo į Ukrainą ginti savo šalies. Tačiau bendras poveikis darbo rinkai, tikėtina, bus teigiamas. 

Antra, pasauliniai tiekimo grandinių sutrikimai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Kinijos taikomų karantino ribojimų gali suteikti papildomų galimybių Lietuvos gamybos sektoriui dėl trumpesnių tiekimo ir gamybos grandinių. Pavyzdžiui, arti 90% Vokietijos gamybos įmonių teigia, kad įrengimų trūkumas riboja jų gamybą, palyginti su mažiau nei 30% Lietuvoje (ES vidurkis ~50%). Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, paaiškinančių įspūdingus Lietuvos gamybos sektoriaus rezultatus per COVID‑19 pandemiją ir šios tendencijos, kaip tikimasi, išliks 2022 ir 2023 metais. 

Trečia, Lietuva turi pakankamai fiskalinės erdvės, kad prireikus padidintų ekonominę paramą. Sezoniškai pakoreguotas valstybės biudžeto deficitas 2021 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki vos 0,9 % BVP ir buvo mažiausias euro zonoje. Didesnė nei tikėtasi infliacija padidino biudžeto pajamas, tad Lietuva priėmė pakoreguotą 2022 metų biudžetą, skirdama 2,26 mlrd. infliacijos poveikio sumažinimui. Be to, galima tikėtis, kad ES suteiks papildomos pagalbos Ukrainos pabėgėlių integracijai, o tai dar labiau padidins bendras viešąsias išlaidas. Daugiausia naudos gaus energetikos, statybos ir transporto sektoriai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos (skirtos sušvelninti COVID‑19 pandemijos poveikį) Lietuvos ekonomiką pasieks 2022 ir 2023 metais.

Ateities perspektyvos išlieka miglotos

Ateities ekonomikos raida didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje raidos. Jei taikos susitarimas bus pasiektas greitai (iki vasaros), galime tikėtis „J“ formos ekonomikos atsigavimo, kuriam būdingas trumpas ekonominio aktyvumo kritimas, po kurio stebima sparti ekonomikos plėtra. Jei taikos susitarimo greitai nepavyks pasiekti ir konfliktas užsitęs, galime tikėtis „U“ formos ekonomikos atsigavimo scenarijaus, kai augimą pirmiausia lems didesnės valstybės investicijos (visų pirma į energetiką ir krašto apsaugą). Tolesnio konflikto eskalavimo atveju negalima atmesti ir blogiausio „L“ formos scenarijaus. tačiau atsižvelgiant į esamus įvykius Ukrainoje, toks scenarijus šiuo metu atrodo nelabai tikėtinas.

Pagal bazinį „U“ formos scenarijų 2023 metais ekonomikos augimas vėl paspartės dėl didesnių viešojo sektoriaus investicijų ir pasaulinio atsigavimo, o tai palaikys eksporto augimą (ypač į Skandinavijos šalis). Valstybės investicijų išlaidos vaidins vis svarbesnį vaidmenį – ypač energetikos, krašto apsaugos ir transporto sektoriuose – ir tai paskatins viešųjų investicijų augimą. Privačių investicijų augimas bus lėtesnis, tačiau tikimasi, kad investicijos į gamybos sektorių išliks stiprios dėl gamybinių pajėgumų trūkumo. Eksportas turėtų išlikti spartus, o aukštųjų technologijų pramonės bei žinioms imlių paslaugų eksportas ir toliau bus pagrindiniai eksporto augimo veiksniai.

Po niūrių rezultatų 2022 metais privatus vartojimas turėtų atsigauti, jį palaikys spartus darbo užmokesčio augimas, didėjantis užimtumas ir sparčiai lėtėjantis infliacijos spaudimas. Didėja tikimybė, kad po įspūdingo kainų šuolio šiais metais, 2023 metais infliaciją Lietuvoje gali pakeisti defliacija. Infliacijos mažėjimą lems griežtesnė fiskalinė ir monetarinė politika išsivysčiusiose pasaulio šalyse, sumažėjęs spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms bei prognozuojamas energetinių bei kitų žaliavų kainų kritimas. Tad nereikėtų pasiduoti kainų kėlimo manijai, nes aukštai kilę – vėliau galime žemai kristi. Tikimasi, kad kelionių ir laisvalaikio paslaugų eksportas taip pat atsigaus, pasaulio valstybėms išmokus gyventi su COVID‑19. Prognozuojame, kad BVP augimas vėl pasieks 3,2%, o infliacija nukris į neigiamą teritoriją. Tai sumažintų spaudimą darbo rinkai, nes po trejų metų įspūdingo dviženklio augimo, atlginimų augimas turėtų sulėtėti iki 5‑6 %.

Lietuva: Makroekonominių rodiklių prognozės