Šie metai paliks reikšmingą pėdsaką akcijų rinkų istorijoje dėl tvyrančios nežinomybės ir staigaus nuosmukio, kilusio dėl COVID‑19. Sumaištis pirmojoje metų pusėje daugeliui investuotojų priminė 2008‑ųjų finansinę krizę, kai JAV bankai kone sužlugdė pasaulinę ekonomiką. Vis dėlto, patyrusios didžiulius nuostolius, akcijų rinkos atsispyrė nuo dugno ir jau yra pakeliui į naujas aukštumas. Kol pasaulio akcijų rinkose dominuoja technologijų kompanijos, kyla klausimas, kas vyksta Baltijos šalių įmonėse ir koks yra jų potencialas rinkoje, paveiktoje COVID‑19 pandemijos?
Nors, atsižvelgiant į BVP augimą, Baltijos šalių bendra ekonominė situacija nuo 2008‑ųjų finansinės krizės stipriai pagerėjo, „Nasdaq Baltic“ vertybinių popierių birža, lyginant su Vakarų Europos, vis dar yra viena iš smulkiausių pagal savo mažas prekybos apimtis. 2020 metų rugpjūčio mėnesį Baltijos akcijų biržos pagrindiniame sąraše yra kotiruojamos 32 bendrovės, 28 – papildomame sąraše ir 7 Baltijos „First North“1 rinkoje. Remiantis Europos Komisijos struktūrinių reformų paramos tarnybos (SRSS) atlikta Baltijos šalių diagnostine analize, dėl didelių išlaidų ir nepatrauklių biržos sąlygų nuo 2010 metų pirminių viešų siūlymų buvo nedaug, o kotiruojamų įmonių sumažėjo. Šių metų rugpjūtį bendra rinkos kapitalizacija2 „Nasdaq Baltic“ buvo apie 6 milijardai eurų (rinkos kapitalizacija beveik nekito nuo 2008‑ųjų finansinės krizės), o tai yra tik 5,6 proc. nuo bendro Baltijos šalių BVP – vienas mažiausių rodiklių ES. Pastarųjų dešimties metų vidutinė apyvarta buvo beveik 312 milijonų eurų ir tai sudaro mažiau nei 0,002 proc. JAV akcijų rinkos apyvartos 2019 metais. Taigi, dėl mažos rinkos kapitalizacijos, prasto likvidumo ir kotiruojamų įmonių stokos, užsienio investuotojams ir įmonėms sunku investuoti į Baltijos rinką.
Analizuojant Baltijos šalių įmones, akivaizdu, kad daugelio rinkos kapitalizacijos ir akcijų kainos per šį dešimtmetį beveik nepakito. 6‑ių didžiausios kapitalizacijos įmonių pajamų augimas per pastaruosius trejus metus taip pat kuklus – vos apie 3 proc. per metus. Nesugebėjimas augti ir plėsti savo veiklos už namų rinkos sukėlė stagnaciją Baltijos šalių įmonėse – nemaža dalis jų nesugebėjo pranokti savo 2008 metų akcijų kainos.
Dominuojantys sektoriai Baltijos šalių akcijų biržoje yra diskrecinis vartojimas3, finansinės paslaugos, komunalinės paslaugos, pramoniniai gaminiai ir telekomunikacijos.
„Nasdaq Baltic“ rinkos sektorių dydžiai pagal rinkos kapitalizaciją
„Nasdaq Baltic“ duomenys, 2020 rugpjūtis
Nors, remiantis „Nasdaq Baltic“ duomenimis, Baltijos šalių įmonės dažnai dalį pelno pasirenka išmokėti dividendais, per pastarąjį dešimtmetį šių sektorių investicinė grąža nebuvo didelė, ypač lyginant su didesnėmis įmonėmis, kotiruojamomis kitose akcijų biržose. Lyginant pastarųjų 3 metų grąžą su „S&P500“, akivaizdu, kad dauguma Baltijos šalių įmonių rodo kur kas prastesnius rezultatus, ypač technologijų ir diskrecinio vartojimo sektoriuose.
Paskutinių 3 metų grąža
„Morningstar“ ir „Fidelity“ duomenys, 2020 rugpjūtis
Kol pasaulinėse akcijų rinkose IT kompanijos patiria augimo bumą ir veda ekonomiką iš krizės, Baltijos šalių akcijų rinkoje tėra viena technologijų įmonė, kuri sudaro mažiau nei 0,02 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ kapitalizacijos. Pasaulio IT sektorius toliau plečiasi ir dominuoja akcijų rinkose – šiuo metu sudaro daugiau nei ketvirtadalį „S&P500“ indekso – 25,78 proc.. Nors Baltijos regionas yra žinomas dėl inovatyvių IT technologijų, „Nasdaq Baltic“ vertybinių popierių biržoje kotiruojamų įmonių veiklos principai nėra modernūs. Kol pasaulio investuotojai mėgaujasi grąža investuodami į inovacijas ir technologijas, Baltijos šalių gyventojai vis dar renkasi tradicines verslo šakas, tokias kaip ūkininkavimas, laivininkystė, apranga. Nors nėra nieko bloga investuoti į laiko patikrintus sektorius, pasak „Forbes“, COVID‑19 gali būti tas lūžio taškas, kuris skatins daugelį investuotojų perkelti savo kapitalą į tarptautines įmones, kurios geba suefektyvinti savo tiekimo grandines, plėtoti inovacijas ir paspartinti skaitmenizavimą.
Apibendrinant galima teigti, kad „Nasdaq Baltic“ veikiausiai trūksta pagrindinių akcijų biržos savybių, tokių kaip dydis, likvidumas, įmonių skaičius ir patrauklių investavimo galimybių rinkoje, paveiktoje COVID‑19 pandemijos. Kol kas Baltijos šalių investuotojai, norintys auginti savo kapitalą ieško investavimo galimybių už namų rinkos, kur taip pat gali rasti inovatyvių įmonių, dominuojančių savo sektoriuose ir gebančių augti net 2020 metais.
„Daugumai Baltijos šalių investuotojų prieinamumas prie užsienio rinkų vis dar yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas. Taip pat dažnas investuotojas turi racionalią baimę patikėti savo kapitalą užsienietiškoms akcijų brokerių įmonėms,“ – teigia Tomas Vaicekauskas, „Luminor“ banko taupymo ir investavimo produktų vystymo vadovas Baltijos šalims. „Norėdami suteikti priėjimą prie užsienio akcijų rinkų savo klientams, praėjusiais metais pristatėme „Luminor Investor“4 platformą, kuri suteikia galimybę investuoti į daugiau nei 14 500 nesudėtingų finansinių instrumentų, įskaitant akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ir investicinius fondus.“
Šaltiniai:
nasdaqbaltic.com
rahandusministeerium.ee/sites/default/files/diagnostic_report_on_the_estonian_capital_market.pdf
forbes.com/sites/randybrown/2020/06/15/the-covid-19-crisis-will-change-investing-heres-what-to-expect/#57fc55051e41
1First North yra alternatyvioji rinka, kurią administruoja Nasdaq verslo grupei priklausančios vertybinių popierių biržos.
2Kapitalizacija parodo įmonės nuosavo kapitalo rinkos vertę, jeigu už visas įmonės akcijas būtų mokama rinkos kaina konkrečiu laiko momentu.
3Prekės ir paslaugos, kurios nėra būtinos vartotojui, tačiau pageidautinos, jei turima pakankamai pajamų joms įsigyti.
4Daugiau informacijos apie „Luminor Investor“ rasite čia:
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!