Finansinių inovacijų revoliucija gali prasidėti Baltijos šalyse

Jevgenijs Kazanins, Luminor Kasdieninių paslaugų vadovas Baltijos šalims

Baltijos šalys tampa fintech plėtros centru: nauji pinigų pervedimo įrankiai, tarpusavio skolinimo platformos, blockchain technologijų pritaikymas finansinių paslaugų sektoriuje yra tos veiklos sritys, kuriose klesti Baltijos regiono fintech startuoliai. Prognozuojama, kad tokių novatoriškų bendrovių regione tik daugės.

Anksčiau, kalbant apie finansinių inovacijų centrus, į galvą pirmiausia galėdavo ateiti Niujorkas, Londonas, Frankfurtas, bet nauja inovacijų banga, tikėtina, ateis būtent į Baltijos regioną, ir tam yra ne viena priežastis. Tarp jų – į ateities tendencijas atsižvelgiantis reguliavimas, finansų ir technologijų talentų pasiūla, prieinamas finansavimas, be to, Baltijos šalys – patraukli bazė tolesnei plėtrai ES. Kai kurios fintech kompanijos, užgimusios Baltijos šalyse, dabar ne tik jau sėkmingai konkuruoja tarptautiniu mastu, bet ir pačios diktuoja naujovių darbotvarkę.

Kita vertus, kalbant apie inovacijas finansų sektoriuje, nederėtų užmiršti ir bankų. Baltijos šalyse veikiantys komerciniai bankai visada buvo vieni paslaugų skaitmenizavimo lyderių, dabar jie drąsiai taiko mobiliuosius spendimus ir dirba sekdami Atvirosios bankininkystės (Open Banking) principais. Visuomenės atvirumas skaitmeninėms paslaugoms, verslo lankstumas, kurį iš dalies lemia mažesnis verslo mastas regione, taip pat palyginti nedidelė iš praeities paveldėtų procesų našta leidžia Baltijos šalių bankams itin sparčiai diegti inovatyvius sprendimus. Kitaip nei kai kuriose didžiosiose rinkose, Baltijos šalių bankų sistemoje technologinės inovacijos nėra tik viešųjų ryšių triukas, bet veikiau realus ir visuotinis skaitmeninių sprendimų pateikimas plačiam vartotojų ratui.

Galiausiai tikimasi, kad reguliavimas sudarys galimybę vartotojams patiems atlikinėti užduotis. Duomenų perkėlimo galimybės (data portability) ir istoriškai uždarų ekosistemų atvėrimas supaprastins produktų ir paslaugų, labiau atitinkančių vartotojų, o ne paslaugų teikėjų, poreikius, pasirinkimą.

Žinoma, prireiks laiko, kad šie procesai įgytų platesnį mastą, bet nėra abejonių, jog visa tai anksčiau ar vėliau paveiks tiek bankus, tiek jau egzistuojančias fintech įmones. Juolab prie šios ekosistemos prisijungs vis daugiau žaidėjų, o vartotojai veikiausiai bus labiau linkę rinktis ne klasikinius finansinių paslaugų sprendimus, o labiau naudotis telekomunikacijų, išmaniųjų telefonų pardavėjų ar net socialinių tinklų platformomis.

Taigi, ko galima tikėtis artimiausioje ateityje? Ar tarp bankų ir fintech įmonių užvirs arši konkurencija, ar užsimegs draugiškas bendradarbiavimas? Ar fintech įgyvendins savo pažadą pakeisti bankus, o gal bankai įgyvendins savo svajones tapti fintech žaidėjais? Kad ir kas nutiktų, akivaizdu viena: žengiame į finansinių paslaugų inovacijų aukso amžių. Jame svarbiausi – vartotojo poreikiai, ir šįkart ši revoliucija gali prasidėti Baltijos šalyse.