Kas tai?
Duomenų vagystė yra sukčiavimo rūšis, kai sukčiai apsimeta paslaugų teikėjais ir bando išvilioti asmens duomenis. Paprastai jie veikia pasitelkdami el. paštą, SMS ar socialinių tinklų pranešimus, netikras svetaines ar paieškos sistemas. Jų tikslas –  įtikinti jus paspausti atsiųstą nuorodą, nukreipiančią į netikrą svetainę, ir įvesti asmens ar prisijungimo prie interneto banko duomenis. 

Į ką atkreipti dėmesį?

• Siuntėjo nepažįstate ar nesinaudojate jo paslaugomis. 
• El. laiškas ar pranešimas tarsi iš giedro dangaus – jo visiškai nesitikėjote.
• El. laiško ar pranešimo tekste, el. pašto adrese, domeno pavadinime ar nuorodoje yra klaidų. Prekės ženklo pavadinimas, logotipas ar dizainas atrodo nukopijuotas. Jis panašus į tikrą, tačiau yra tam tikrų skirtumų.
• Paskyra socialiniuose tinkluose atrodo neseniai sukurta, joje mažai įrašų. Jus skubina, net spaudžia kuo greičiau:
  - Prisijungti prie interneto banko ir patikrinti sąskaitą, nes joje pastebėta įtartina veikla ar mokėjimai.
  - Atšaukti mokėjimą ar patvirtinti asmens duomenis.
  - Paspausti nuorodą ar atidaryti priedą ir įvykdyti mokėjimą.
  - Pasinaudoti specialiu pasiūlymu, nuolaida ar susigrąžinti lėšas.
• Atsiųsta nuoroda atrodo keistai arba interneto svetainės adresas skiriasi nuo to, kurį paspaudėte. 
• Svetainė atsidaro lėtai. 
• Kai svetainė atsidaro, joje pasirodo iškylantieji langai ir reklaminiai pranešimai, neveikia mygtukai, meniu elementai ir panašiai.

Sukčiavimo schemos pavyzdys
Sukčiai sukuria netikrą interneto svetainę, kuri atrodo taip pat kaip ir tikro banko ar mokesčių inspekcijos. Tada jie pradeda siųsti el. laiškus su nuorodomis į svetainę, ragindami jas paspausti ir atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai sukčiai reikalauja pateikti asmeninę informaciją, pavyzdžiui, prisijungimo prie interneto banko duomenis ar PIN kodus. Išvilioję šią informaciją jie gali lengvai patekti į banko sąskaitą ir pavogti pinigus.  

Kas tai?
Skambinantys sukčiai prisistato banko darbuotojais, policijos pareigūnais ar kitų įstaigų atstovais. Paprastai jie teigia, kad jūsų sąskaitoje pastebėjo įtartiną veiklą ir kad tai gali būti sukčiai, todėl reikia imtis skubių veiksmų. Skambučio metu jie bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelės duomenis, kad galėtų jais pasinaudoti ir pavogti pinigus.

Į ką atkreipti dėmesį?

• Būkite atsargūs, jei ekrane nematyti telefono numerio, iš kurio skambinama, arba jo kodas yra nelietuviškas. Lietuviški telefonų numeriai prasideda kodu +370. Kiti skaičiai numerio pradžioje reiškia, kad skambutis iš užsienio.
• Atminkite, kad jokių įstaigų darbuotojai neskambina iš mobiliųjų programėlių, pavyzdžiui, iš „WhatsApp“.
• Sukluskite, jei skambinantis asmuo nekalba arba atsisako kalbėti lietuviškai.
• Neužkibkite ant kabliuko, jei jums skambina „banko darbuotojas“ ir tikina, kad iš jūsų sąskaitos atliekami įtartini mokėjimai. Arba prašo patvirtinti didelės sumos mokėjimo nurodymą, kurį neva pateikėte, bet atsisako ką nors paaiškinti. Beje, jūs galite apskritai neturėti sąskaitos minimame banke. 
• Neskubėkite, jei jus spaudžia tuoj pat priimti sprendimą – tai sukčiavimo požymis. 
• Gerai pagalvokite, jei jūsų prašo pateikti asmeninę informaciją, bet negali paaiškinti, kam jos reikia.  

Sukčiavimo schemos pavyzdys 

Jonui paskambinęs asmuo prisistato banko apsaugos skyriaus specialistu. Jis teigia pastebėjęs įtartinus mokėjimus Jono sąskaitoje. Paklausęs, ar Jonas atliko mokėjimą iš savo sąskaitos, ir gavęs neigiamą atsakymą, jis sunerimsta. „Specialistas“ sako, kad greičiausiai kažkas įsilaužė į banko sąskaitą, todėl mokėjimą reikia kuo greičiau sustabdyti. Jis iškart paprašo Joną pateikti prisijungimo prie interneto banko arba mokėjimo kortelės duomenis, o po to – patvirtinti reikiamus veiksmus PIN kodais. Jei Jonas atskleis asmens duomenis ir patvirtins veiksmus, jis suteiks sukčiams prieigą prie sąskaitoje esančių pinigų.

Kas tai?
Sukčiai apsimeta investicijų konsultantais, brokeriais ar analitikais ir bando išvilioti pinigus iš tų, kurie mažai ką nutuokia apie investavimą. Tam jie sugalvoja įvairiausių būdų – siunčia el. laiškus, skambina telefonu, kuria netikras interneto svetaines, reklamas. Pagrindinis investicinio sukčiavimo požymis – žadamas greitas ir didelis uždarbis.

Į ką atkreipti dėmesį?

• „Konsultantas“ tvirtina, kad dirba investicijų įmonėje ir nukreipia į jos interneto svetainę. Ten apsilankę pastebite, kad apie įmonę ar joje dirbančią komandą nėra jokių atsiliepimų. Be to, pati svetainė atrodo keistai, neveikia jos meniu ar kiti elementai.
• Paskambinęs „investicijų ekspertas“  dažniausiai kalba rusų kalba. Šiek tiek pabendravęs jis pasisiūlo plačiau papasakoti apie galimybę investuoti ir paprašo naudotis kokia nors programėle, pavyzdžiui  „Telegram“.
• Jus spaudžia veikti iškart. Taip pat tikina, kad rizikos investuoti nėra arba ji labai maža, o pelnas – garantuotas ir didelis. Atminkite, kad investavimas be jokios rizikos tiesiog neegzistuoja, o normalus uždarbis iš investicijų dažnai svyruoja nuo 5 iki 10 procentų per metus.
• Jums siūlo investuoti, bet apie sutartį net neužsimena. Be to, įmonė neturi licencijos teikti investavimo paslaugas Lietuvoje arba sako, kad jos nereikia, nes ji paslaugas teikia ne Lietuvoje. Būkite budrūs – visos įmonės, siūlančios investavimo paslaugas Lietuvoje, turi turėti Lietuvos banko išduotą licenciją! Būtinai patikrinkite, ar licenciją turi būtent ta, o ne panašaus pavadinimo įmonė.
• „Konsultantas“ prašo jūsų įsidiegti programėlę į kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Jis gali įvairiai aiškinti, kodėl reikia tokios programėlės. Jokiu būdu to nedarykite, nes taip suteiksite sukčiams nuotolinę prieigą prie savo įrenginio ir jame saugomos informacijos.
• Mokėjimus atlikti prašo ne tiesiogiai į investavimo platformą, bet į įvairių gavėjų sąskaitas. Dažnai tokie gavėjai būna ne įmonės, bet privatūs asmenys.
• Jūsų prašo atsidaryti sąskaitas įvairiuose bankuose, mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose ar kriptovaliutų platformose.
  „Konsultantas“ sako, kad investavimo paslaugą jums siūlo konfidencialiai. Todėl jei bankas teirausis apie mokėjimus ir jų paskirtį, informacijos jam jokiu būdu nereikia atskleisti. 

Sukčiavimo schemos pavyzdys 
Su Tomu netikėtai susisiekia vyriškis ir pasiūlo išbandyti naują investavimo platformą. Esą joje galima prekiauti nafta, kriptovaliutomis ir, žinoma, gauti garantuotą grąžą. Tomas jau seniai norėjo pamėginti investuoti per platformą, todėl ilgai nesvarstęs nusprendžia susikurti paskyrą ir pervesti pinigus. Deja, susigundęs viliojančiais pažadais jis net nepagalvoja pasidomėti platforma. Atidaręs gautą nuorodą jis mato grafikus, vaizduojančius, kaip sparčiai turėtų augti jo investicijų vertė, kokį didelį pelną jis turėtų gauti. Praradęs budrumą Tomas investuoja dar daugiau pinigų, o platformoje pelnas auga tiesiog stebuklingu greičiu. Tačiau kai jis nusprendžia atsiimti dalį sąskaitoje sukauptų pinigų, supranta, kad tai buvo apgaulė. Tomas prarado visus pinigus, pervestus į suklastotą investavimo platformą.

Kas tai?
Norėdami išvilioti pinigus sukčiai susikuria netikrą profilį internete, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, programėlėse. Bendrauti jie pradeda įprastai, rodo nuoširdų susidomėjimą. Santykius su aukomis jie grindžia tariama simpatija, kartais – net meile. Taip jie siekia sukurti tarpusavio ryšį ir įgyti kuo daugiau pasitikėjimo. Kitaip nei duomenų viliotojai, kuriems svarbiausia veikti greitai, romantiniai sukčiai pinigų vilioti neskuba. Užsimezgus romantiniams santykiams jie gali pasiūlyti susitikimą ar net santuoką. Tačiau visada atsitinka kokia nors nelaimė arba pritrūksta pinigų kelionei, todėl prireikia papildomų lėšų. Sukčiai taip pat gali prašyti pagalbos tariamam giminaičiui, padėti susimokėti už siuntinį ir panašiai.

Į ką atkreipti dėmesį?

• Kai žmogus, su kuriuo neseniai susipažinote internetu, iškart prabyla apie stiprius jausmus jums.
• Jei tokio žmogaus profilyje yra informacijos, kuri neatitinka jo pasakojimų, arba informacija labai skurdi.
• Naujas pažįstamasis atrodo nepriekaištingai nuotraukose. Tačiau kai paprašote pabendrauti vaizdo skambučiu, jis teisinasi, kad „neveikia vaizdo kamera“ ar panašiai.
• Jis nuolat keliauja arba labai toli gyvena.
• Toks žmogus turi nuolatinių asmeninių ar su artimaisiais susijusių problemų.
• Sukčius emociškai jumis manipuliuoja, kad jaustumėte pareigą pervesti prašomas lėšas.
• Kai jis paprašo finansinės pagalbos, pinigus reikia pervesti jo giminaičiui, draugui ar verslo partneriui, nes neva atsiranda netikėtų problemų dėl sąskaitos.
• Naujas pažįstamasis reikalauja pateikti asmeninę informaciją.

Sukčiavimo schemos pavyzdys
Marija užsiregistravo pažinčių programėlėje ir jai netrukus parašė Bobas. Jis prisistatė amerikiečių karininku, tarnaujančiu  Irake. Atrodė, kad jie iškart vienas kitą suprato ir rado bendrą kalbą. Po ilgo susirašinėjimo galiausiai pradėjo planuoti kelionę po Europą. Bobas nusprendė pervesti Marijai 5 000 eurų, kad ji galėtų padengti kelionės išlaidas. Netrukus jis atsiuntė mokėjimo pavedimo kopiją el. paštu ir įspėjo, kad pinigai gali šiek tiek vėluoti, nes jo bankas lėtai apdoroja operacijas. Kitą dieną Bobas netikėtai paprašė Marijos grąžinti 4 000 eurų, nes pinigų skubiai prireikė į nelaimę patekusiam draugui. Marija pinigus pervedė, bet daugiau jokių žinių iš Bobo nesulaukė, o pinigų neatgavo. Kai ji galiausiai kreipėsi į banką, paaiškėjo, kad Bobo pateikta mokėjimo nurodymo kopija buvo netikra.

Kas tai?
Sukčiai suklastoja sąskaitas faktūras ar mokėjimo nurodymus ir siunčia juos įvairioms įstaigoms ir organizacijoms, kad išviliotų iš jų pinigus. Taigi dažniausias jų taikinys yra juridiniai asmenys.

Į ką atkreipti dėmesį?

• Būkite budrūs, jei gavote sąskaitą faktūrą iš nepažįstamo siuntėjo.
• Jus prašo skubiai atlikti mokėjimą, nes esą praleidote pirmąjį mokėjimo terminą, arba siūlo nuolaidą, jei mokėjimą sumokėsite anksčiau termino.
• Gavote tiekėjo prašymą sąskaitoje faktūroje pakeisti gavėjo banko duomenis arba sąskaitą, į kurią reikia atlikti mokėjimą.
• Pastebėjote, kad el. pašto adresas su rašybos klaidomis.
• Jums atsiųsti dokumentai negalioja, atrodo nukopijuoti ar akivaizdžiai pakeisti.
• Sąskaitos faktūros suma yra apvalus skaičius, taip pat pastebite kitų neįprastų smulkmenų.
• Būkite atsargūs, jei gavote kelias sąskaitas faktūras su ta pačia informacija apie prekes ar paslaugas, pavyzdžiui su ta pačia suma, pirkimo užsakymo numeriu, data ir panašiai. 
• Informacija sąskaitoje faktūroje neatitinka sutarties sąlygų, pirkimo užsakymo, kvitų įrašų ar inventoriaus įrašų.

Sukčiavimo schemos pavyzdys
Įmonė iš tiekėjo gavo laišką su sąskaita faktūra. Laiške reikalaujama kuo greičiau apmokėti sąskaitą, kitaip sutartį tektų nutraukti. Tik atlikusi mokėjimą, įmonės buhalterė pastebėjo, kad laiškas buvo siųstas ne įprastinio tiekėjo el. pašto adreso. Be to, laiške buvo nurodyta kita mokėjimo sąskaita nei įprastai. Buhalterė nedelsdama paskambino tiekėjui. Paaiškėjo, kad  kažkas įsilaužė į tiekėjo elektroninį paštą ir suklastojo sąskaitas.

Kas tai?
Sukčiai skambina ar siunčia el. laiškus, apsimesdami įmonių vadovais. Toks apsimetėlis vadovas susisiekia su darbuotoju, turinčiu prieigą prie įmonės sąskaitų. Jis prašo skubiai pervesti pinigus į sąskaitą, kuri paprastai  nėra naudojama ir nepaisyti įprastos mokėjimų tvirtinimo tvarkos. Sukčius gerai išmano įmonės struktūrą ir žino, su kuo konkrečiai reikia susisiekti.

Į ką atkreipti dėmesį? 

• El. laiškas išsiųstas ne iš įprastinio vadovo el. pašto adreso.
• Laiške prašoma skubiai pervesti lėšas. 
• Sąskaita, į kurią reikia pervesti lėšas, yra kita nei įprastai.
• Jūsų prašo atlikti mokėjimą į banką, esantį ne Europoje. Gali reikalauti pateikti sutartis, įvairius banko duomenis, slaptažodžius ir panašiai.

Sukčiavimo schemos pavyzdys
Įmonės buhalteris gauna el. laišką iš neva įmonės vadovo. Laiške teigiama, kad dar neapmokėta įmonės partnerio išrašyta sąskaita faktūra ir raginama kuo greičiau tai padaryti. Kadangi buhalteris žino, jog sąskaitos siuntėjas yra artimas įmonės partneris, ilgai negalvodamas ją apmoka. Vėliau paaiškėja, kad tą savaitę įmonės vadovas atostogavo, o laiškas buvo išsiųstas iš suklastoto el. pašto adreso. Taigi pinigai atiteko sukčiams ir susigrąžinti jų neįmanoma.

Kas tai?
Sukčiai esą atsitiktinai susisiekia su žmogumi (paprastai el. paštu) ir prašo padėti pervesti pinigus. Mainais jie siūlo dalį pinigų. Dažniausiai tai būna didelė suma, galinti siekti net kelis milijonus eurų ar dolerių. Sukčiai paprašo atsiųsti jiems pinigų, kad galėtų padengti kai kurias pradines su pervedimu susijusias išlaidas. Jei žmogus pinigus sumokės, sukčiai arba dings, arba grįš prašydami daugiau, nes jiems vis atsiras naujų trukdžių. 

Į ką atkreipti dėmesį?

• Būkite atsargūs, jei gavote laišką iš nepažįstamo asmens, kuris gyvena užsienyje.
• Atkreipkite dėmesį, jei laiške yra gramatikos klaidų. 
• Jums pateikia patrauklų pasiūlymą ir paprašo už jį pervesti pinigus.
• Sukčiai vardija įvairias priežastis, kodėl jiems reikia pinigų. Jie gali teigti, kad jų sąskaitos įšaldytos, o norint gauti pinigų reikia pradinių lėšų. Jie taip pat gali tvirtinti, kad gavo didelį palikimą, bet jiems reikia pradinio įnašo, kad galėtų juo naudotis. 
• Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa, dažniausiai tai nėra tiesa.

Sukčiavimo schemos pavyzdys
Rita gavo laišką iš nepažįstamojo, prisistatančio tolimu giminaičiu: „Sveika, miela Rita! Aš esu tavo močiutės pusbrolio sūnus. Ilgai ieškojau artimųjų, ir labai apsidžiaugiau radęs tave – vienintelę giminaitę. Neseniai sužinojau, kad gavau palikimą, vertą 10 milijonų dolerių., ir norėčiau tau pasiūlyti jo dalį. Tam tereikia patvirtinti sąskaitos, į kurią norėtum gauti pinigus, duomenis. Tą padaryti labai paprasta – tau tereikia atsiųsti jos išrašą ir sumokėti nedidelį 100 dolerių mokestį į šią sąskaitą, kitkuo pasirūpinsiu aš.“ Ritai sumokėjus šį „mokestį“ sukčius netrukus paprašo sumokėti už draudimą, pervedimo mokestį ir kita. Kai Rita pritrūksta pinigų, jai pasiūlo pasiimti kreditą. Tik susisiekusi su savo banku Rita pagaliau suprato, kad pateko į sukčių pinkles.

Kas tai?
Sukčiai sukuria įtikinamai atrodančias internetines parduotuves ir vilioja jose apsilankyti siųsdami el. laiškus, žinutes telefonu ar pranešimus socialiniuose tinkluose. Paprastai prekėms taikomos neįtikėtinai didelės nuolaidos, tačiau jos arba visai neegzistuoja, arba yra padirbto. Tikrasis sukčių tikslas – išvilioti iš jūsų mokėjimo kortelės duomenis. Neužkibkite ant kabliuko žvalgydamiesi po skelbimus. Sukčiai gali sukurti paskyras skelbimų portaluose ir siūlyti prekes už itin patrauklią kainą.

Į ką atkreipti dėmesį? 

• Prekės reklamuojamos už nepaprastai mažą kainą – gerokai mažesnę nei rinkoje.
• Internetinė parduotuvė atrodo visai neseniai sukurta. 
• Parduotuvėje pateikiama labai mažai informacijos – nenurodoma, ar prekės siunčiamos, nėra privatumo politikos, naudojimo sąlygų, informacijos apie ginčų sprendimą ir panašiai.
• Pardavėjas nenurodo savo telefono numerio arba jam negalima prisikambanti nurodytu numeriu.
• Pardavėjas lyg tarp kita ko informuoja, kad norint įsigyti prekę reikia paskubėti, nes jau yra daug norinčiųjų.
• Pardavėjas prašo pervesti visą sumą į kito asmens banko sąskaitą (nurodo, kad draugės, žmonos, brolio ir panašiai).
• Būkite labai atidūs ir patikrinkite, ar nauja internetinė parduotuvė turi pinigų grąžinimo arba prekių grąžinimo politiką.
   

Sukčiavimo schemos pavyzdys
Rimas rado labai gerą pasiūlymą naujoje internetinėje parduotuvėje. Sumokėjęs už prekę jis, kaip visada, laukė, kol pardavėjas patvirtins, kad mokėjimas gautas ir prekė išsiųsta,  taip pat atsiųs siuntos sekimo numerį. Praėjo mėnesis, tačiau Rimas prekės negavo. Tada jis nusprendė paskambinti svetainėje nurodytu telefono numeriu, bet niekas neatsiliepė. Peržiūrėjus atsiliepimus internete paaiškėjo, kad  nė vienas pirkėjas negavo prekių iš šios internetinės parduotuvės.

Kas tai?
Sukčiai taikosi į žmones, ieškančius paskolos. Internete ir socialiniuose tinkluose jie platina ypatingai patrauklius pasiūlymus žadėdami labai mažas palūkanas ir kitas nepaprastai palankias sąlygas. Norintiems pasinaudoti tokiu pasiūlymu reikia susimokėti avansą. Sukčiai gali teigti, kad jis reikalingas notaro mokesčiams, sutarties mokesčiams, paskolos draudimui sumokėti. Gavę mokestį sukčiai pradingsta, o auka negauna paskolos ir praranda pinigus.

Į ką atkreipti dėmesį?

• Būkite budrūs, jei paskolos pasiūlymą gavote telefonu, el. paštu arba socialinių tinklų žinute.
• Susimąstykite, jei skolintojas iškart garantuoja, kad paskola bus suteikta.
• Skolintojas prašo sumokėti draudimo, pervedimo ar kitus mokesčius.
• Viešuose šaltiniuose nėra informacijos apie paskolos davėją, pavyzdžiui, registracijos numerio, adreso ir panašiai.
• Paskolą siūlo privatus asmuo.
• Sustokite, jei skolintojas spaudžia jus veikti nedelsiant.
• Jums siūlo didelę paskolos sumą, itin lanksčias sąlygas, mažas palūkanas ir neprašo beveik jokių pajamų įrodymų.

Sukčiavimo schemos pavyzdys
Arvydas gavo žinutę naujos įmonės. Žinutėje buvo siūloma paskola palankiomis sąlygomis. „Įmonės atstovas“ paprašė sumokėti mokestį, kad jis būtų pervestas į trečiosios šalies sąskaitą. Kai Arvydas mokestį sumokėjo, jo paprašė dar sumokėti draudimo įmoką, vėliau – mokestį už sutartį. Tokie prašymai Arvydui pasirodė įtartini. Patikrinus informaciją apie įmonę viešuose šaltiniuose paaiškėjo, kad įmonė taip viliojo pinigus iš daugelio.

Kas tai?
Sukčiai siunčia darbo pasiūlymus žadėdami neįprastai patrauklų atlygis ir priedus. Pagrindinis jų tikslas – įtraukti į neteisėtą veiklą kuo daugiau žmonių. Susigundžiusieji šiais pasiūlymais gali tapti vadinamaisiais pinigų mulais. Pasitelkdami aukas sukčiai siekia vykdyti pinigines operacijas ir nuslėpti savo tapatybę ir  perkelti joms atsakomybę.

Į ką atkreipti dėmesį?
Uždarbis už „Youtube“ vaizdo įrašų peržiūrą ir patiktukų spaudimą 

• Jūsų prašo peržiūrėti vaizdo įrašus ir spausti patiktukus už tam tikrą atlygį.
• Už galimybę uždirbti daugiau prašo susimokėti narystės mokestį.  
• Siūlo didesnį pelną, bet prašo susimokėti papildomai. 
• Sumokėjus mokestį, bendravimas staigiai nutrauktas.  

Sukčiai gali ir toliau bandyti išvilioti pinigus teigdami, kad užduotys atliktos ne iki galo arba netinkamai, ir reikalaudami už tai papildomai sumokėti.

Nuotolinio darbo pasiūlymai 

• Dažniausiai tokie pasiūlymai siunčiami nepageidaujamais / kenkėjiškais el. laiškais ar įvairiomis interneto platformomis.  
• Juose prašoma naudoti asmeninę banko sąskaitą pervedimams. 
• Kviečiama tapti slaptais pirkėjais ir, surinkus lėšas, jas pervesti atitinkamam gavėjui. 
• Už kiekvieną atliktą pervedimą žadami piniginiai priedai. 

Verslo galimybės arba garantuojamas įdarbinimas

• Siūlomos itin viliojančios galimybės pradėti verslą. 
• Paprastai pirmiausia susisiekiama el. paštu. 
• Garantuojamos nuolatinės pajamos. 
• Gali būti prašoma iš anksto sumokėti už verslo planus, pradinę medžiagą, programinę įrangą bei įtraukti kitus žmones į schemą.

Sukčiavimo schemos pavyzdys
Petras rado darbo skelbimą internete, kuriame žadamas didelis atlygis. Jis susisiekė su darbdaviu ir gavo užduotį peržiūrėti vaizdo įrašus. Už šią užduotį Petrui buvo užmokėta. Jam pasiūlė pereiti į kitą lygį ir didesnį uždarbį, bet tam neva reikėtų investuoti ir savo lėšų. Susigundęs pasiūlymu jis pervedė lėšas, o vadinamasis darbdavys dingo.  Petras suprato, kad pakliuvo į sukčiavimo schemą.